Home
LA ILAHE IL-LALL-LLAH
LEXO
Ligjet e Allahut xh.sh
Jeta e Varrit
Serioziteti
Bamiresia
Dobesimi imanit
Femijet
Fjale te Bukura
Perkushtim
Dita e Kijametit
Kenaqesia e Adhurimit
Evropa dhe Islami
Femijet dhe Lojerat
E ardhmja i takon Islamit
Shiteblerja ne Islam
Hilet e shejtanit te mallkum
Muslimanet Zbuluan Ameriken

Muslimanėt zbuluan Amerikėn

para Kolumbos

 

Hyrje

           

Ėshtė mendim i pėrgjithshėm se prania e muslimanėve nė Amerikė ėshtė e vonshme, dhe rrjedhin nga shekulli XIX dhe XX.[1] Ata qė merren mė seriozisht me temėn e prejardhjes sė islamit dhe tė muslimanėve nė Amerikė, pohojnė se muslimanėt kėtu kanė arritur menjėherė pas zbulimit tė kontinentit tė ri, tė Amerikės dhe atė duke i sjellur muslimanėt si robėr, por edhe si detarė, kartografė, gjeografė apo me profesione tjera, tė qeverisė spanjolle dhe portugaleze.[2] Meritat pėr zbulimin e kontinentit tė ri, tokės sė shpresave dhe pasurimit, i takojnė Kristofer Kolumbos. Mirėpo, shumė tregues udhėzojnė se muslimanėt nga Spanja dhe nga Afrika perėndimore kanė arritur nė kontinentin e Amerikės disa shekuj para Kristofer Kolumbos.[3]

Si arritėn muslimanėt nė Amerikė para Kristofer Kolumbos?, pėrse u heshtė ky fakt me shekuj?, ku janė kėta muslimanė sot?, dhe shumė pyetje tė tjera ndoshta nė tėrėsi kurrė nuk do tė marrin pėrgjigje tė plotė. Ka shumė faktorė pėr kėtė gjndje: Stagnimi i pėrgjithshėm i muslimanėve, fanatizmi kristian dhe nacional evropian, aktiviteti gjenocidal dhe etnocidal i kolonizatorėve ndaj popujve vendorė etj. Ndoshta mė sė afėrmi tė vėrtetės ėshtė tė thuhet se kėta muslimanė  janė tretur, janė asimiluar dhe mbytur dhe nuk ekzistojnė tė dhėna se ka shpėtuar ndonjė koloni e tyre, pos ndoshta individėve apo grupeve tė vogla, tė cilėt nuk i ka braktisur nė tėrėsi vetėdija se dikur kanė qenė muslimanė.[4] Ndoshta, kėsaj gjendjeje do tė mund t’i ndihmojė hulumtimi historiko-linguistik i emrave, mbiemrave, vendeve dhe hulumtimi arkeologjik i vendeve pėr tė cilat ka indikacione se ka pasur muslimanė mė herėt nė to.

Ka indikacione se muslimanėt ishin nė Amerikė qysh herėt. Kėshtu, ėshtė shėnuar se gjatė gjysmės sė shekullit X, gjatė sundimit tė halifit Abdurrahmanit III (sundoi 929-961) muslimanėt vendorė afrikanė me anije nga limani Delba (Palos) u nisėn nė drejtim tė Perėndimit drejt “Oqeanit tė mjegullės dhe territ”. Pas njė mungese tė gjatė, kėta muslimanė afrikanė u kthyen nė Afrikė tė ngarkuar me pasuri “nga vendi i ēuditshėm dhe i jashtėzakonshėm”.[5]

Pėrmenden dy dokumente qė paralajmėrojnė praninė e muslimanėve nė Amerikėn spanjolle para vitit 1500. Kėto dokumente mund tė klasifikohen nė tri grupe:

1) Dokumentet historike;

2) Hulumtimet gjeografike dhe;

3) Mbishkrimet arabe (islame).

 

1. Dokumentet historike

 

            1) Historiani dhe gjeografi musliman Ebu Hasan Ali Ibn El-Husein El-Mes’udi (871-957) ka shkruar ne veprėn e tij udhėpėrshkruese Muruxh’ udh-dheheb we meadin’ul-xhewher (Ultėsirat e arit dhe xehet e margaritarėve) se gjatė kohės sė sundimit tė halifit spanjoll Abdullah ibn Muhammed (888-912), detari musliman Hashhash Ibn Seid Ibn Eswed nga  Kordoba nė Spanjė lundroi nga Delba (Palosi) nė vitin 889, e kaloi Oqeanin Atlantik, arriti nė tokėn e panjohur (erd’ul-mexhhul) dhe u kthye me pasuri tė mėdha. Nė kartėn e botės nga El-Mes’udi ekziston territor i madh nė oqeanin e mjegullės dhe territ, tė cilin ai e quajti territor tė panjohur (Amerika).

            2) Gjeografėt muslimanė pohojnė se muslimanėt kanė lundruar nga Spanja dhe Portugalia nė Amerikė para shekullit X, kurse bregun e Brazilit nga viti 1150.[6]

            3) Sipas njė dokumenti kinez, tė njohur me emrin Sung, detarėt muslimanė lundruan dhe zbarkuan nė token e njohur me emrin Mu-Lan-Pi (Amerikė) nė vitin 1178, qė do tė thotė 300 vjet para “zbulimit” tė Botės sė re.[7]

            4) Ka tė dhėna se nė shekullin XV dhe XVI shumė Moriskė (muslimanė spanjollė tė cilėt pas vitit 1492 e fshihnin besimin e tyre pėr shkaqe tė frikės) shkuan nė Amerikė sė bashku me konkuistadorėt. Mirėpo, sunduesit spanjollė dhe portugalezė nėpėrmjet inkuizicionit i zhdukėn muslimanėt, tė frikėsuar nga numri i tyre i madh nė Amerikė.[8]

            5) Historiani musliman Ebu Bekr Ibn Umer El-Gatijjeh transmeton se gjatė kohės sė sundimit tė halifit Hishami II (967-1009), edhe njė detar musliman me emrin Ibn Faruk lundroi nga Kadeshi (shkurt 999) nė Atlantik, pushoi nė Gando (Ujėdhesat e Mėdha Kanare) duke e vizituar mbretin Guanaring, dhe duke vazhduar drejt perėndimit ku i vėrejti dhe i emėroi dy ujėdhesa, Caprairėn dhe Pluitanėn. Nė Spanjė u kthye nė maj tė vitit 999.

            6) Kolumbo u nis nga Delba (Palosi) nė Spanjė. Arriti nė Gomere (Ujėdhesat Kanare – Gomera ėshtė fjalė arabishte qė domethėnė urė (e zjarrit, copė dru qė ėshtė pjesėrisht e ndezur), atje u dashurua nė Beatriz Bobadilla, vajzėn e komandantit tė parė tė kėtyre ujdhesave (emri familjar Bobadilla derivohet nga fjala Ebu Abdullah).

            Bobadilla (Fransisco), mė vonė si guvernator i mbretit e burgosi Kolumbon dhe e ktheu nga Santa Domunga nė Spanjė, nė nėntor 1500). Familja Bobadilla ishte nė lidhje me dinastinė Abbadid nė Sevilje (1031-1091).

            Nė tetor tė vitit 1492 Kolumbo arriti nė ujdhesėn e  vogėl nė Bahame tė cilėn vendorėt e quajtėn Guanahana kurse  Kolumbo e riquajti San Salvador.

            Ky emėr ėshtė derivuar nga Mandingėt (popull nė Afrikėn Perėndimore, i cili mė sė shumti kontribuoi nė pėrhapjen e islamit) dhe fjalėve tė modifikuara arabe: Guana (Ihwana) d.m.th. “vėllezėr” kurse Han ėshtė emėr arab. Sipas kėsaj ėshtė emri burimor “Vėllezėrit Hanė”.

            Ferdinand Kolumbo, i biri i Kristoferit, iu ka shkruar zezakėve tė cilėt babai i tij i ka pare nė Honduras:

            “Njerėzit qė jetojnė nė lindje tė Point Cavinasit, deri nė vendin Cape Gracios a Dios, gati tė gjithė janė lėkurėzinjė”.

            Nė tė njėjtėn kohė, nė kėtė rajon, ka jetuar fisi musliman i vendorėve tė njohur si Almamy. Nė gjuhėn e Mandingėve dhe nė gjuhėn arabe Almamy domethėnė El-Imam, personin qė udhėheq namazin, prijėsin e bashkėsisė etj.

            Historiani dhe linguisti i njohur amerikan Leo Weiner nga Universiteti Harvard, nė librin e tij “Afrika dhe zbulimi i Amerikės” (1920) ka shkruar se Kolumbo ka qenė krejt i vetėdijshėm pėr praninė e popullit Manding nė Botėn e Re dhe se muslimanėt e Afrikės perėndimore janė pėrhapur nėpėrmjet Karibeve, Amerikės qendore, jugore dhe veriore (llogaritur edhe Kanadanė) ku kanė tregtuar dhe familjarisht janė lidhur me Indusėt vendorė. [9]

            7) Nė veri tė Amerikės, nė vitin 1539 marcos de Niza, rregulltar franjwevit, i dėreguar ta hulumtojė Arizon[n, pėr udhėheqės rruge e kishte maurin, Ishtvan arabin.[10]

            8) Nė shekullin XVI, nė Catskill, zona malore e Nju Jorkut tė sotėm, ka jetuar egjiptiani Nasrudini. Po ashtu ka tė dhėna se ka pasur muslimanė, populli me “prejardhje maure” edhe nė zonėn e Appalaēės, pėr t’u tretur nė popuj tjerė, qė mė vonė njihen si Melungeon.[11]

            9) Mbetje tė muslimanėve tė hershėm kemi edhe nė shekujt e mėvonshėm. Pėr shembull, nga shėnimet e Kongresit amerikan nė shtetin Karolina e Jugut, nė vitin 1790 kemi muslimanė[12]

 

2. Hulumtimet gjeografike

 

1) Historiani, gjeografi dhe kartografi musliman El-Sarif El-Idrisi (1099-1166) ka shkruar nė librin e tij tė lavdishėm Nuz`hat ul-mushtaq fi’Ihturak ‘il-afak (Shėtitja e dėshiruar nė kalimin e sferave) se grupi i detarėve (nga Afrika veriore) lundroi nė Oqeanin e mjegullės dhe territ (Oqeani Atlantik) nga Lisaboni (Portugali), me dėshirė qė tė zbulojnė fshehtėsitė e tij dhe tė caktojnė deri ku shtrihet. Pėrfundimisht arritėn deri te ujdhesa  nė tė cilėn kishte njerėz dhe njė looj qytetėrimi ... ditėn e katėrt pėrkthyesi u ėshtė drejtuar nė gjuhėn arabe.

2) Enciklopeditė e dijetarėve muslimanė pėrmendin hollėsisht pėrshkrimet e shėnuara tė rrugėtimit nėpėr oqeanin e mjegullės dhe territ nė tė cilin ka udhėtuar Shejh Zejneddin Ali ben Fadl Al-Mazandarani. Rrugėtimi i tij nisi nga Tarfej (Maroku jugor, gjatė sundimit tė Ebu Jakub Sidi Jusufit (1286-1307), tė gjashtit nga dinastia marinidite, deri te ujdhesat e gjelbėrta nė Detin e Karibeve nė vitin 1291. Hollėsitė e kėtij udhėtimi pėrtejoqeanik janė pėrmendur nė enciklopeditė e dijetarėve muslimanė ashtu qė shumė dijetarė kanė qenė tė vetėdijshėm pėr kėtė ndodhi tė shėnuar.

3) Historiani musliman Shihabuddin Ebu Abbas Ahmed ben Fadl El-Umari (1300-1384) ka pėrshkruar nė hollėsi hulumtimet gjeografike nėpėr detine mjegullės dhe territ  tė ndėrmarra nga ana e sulltanit tė perandorisė sė Malit nė librin e tij tė njohur Masalik ul- absar fi mamalik ul-amsar (Shtigjet e njohjes nė provincat e mbretėrisė).

4) Sulltani Mansa Kankan Musa (1312-1337) ishte sundues i njohur botėror Manding, sundues i perandorisė islame perėndimore afrikane tė Malit. Deri sa udhėtonte pėr nė Mekė, gjatė kohės sė haxhit tė tij tė njohur nė vitin 1324, i njoftoi dijetarėt e pallatit sulltanor memeluk (sundonte Nasiruddin Muhamed III 1309-1340) nė Kairo se vėllai i tij, Sulltan Ebu Bakr I (1285-1312) ka ndėrmarrė dy ekspedita nė Oqeanin Atlantik. (Meqė sulltani nuk u kthye nė Timbuktu na udhėtimi i dytė nė vitin 1311, Mansa Musa kėshtu u bė sulltan.).

Kolumbo dhe hulumtuesit e hershėm spanjollė dhe portugalezė ishin nė gjendje qė tė udhėtojnė pėrtej Oqeanit Atlantik (rreth 24 kilometėr) duke iu falėnderuar tė dhėnave gjeografike dhe instrukcioneve naviguese nė veprat e autorėve muslimanė, qė vacant ka tė bėjė me kartat tė shprehura nga ana e tregtarėve muslimanė, duke pasur parasysh edhe El-Mes’udin, nė veprėn e tij Ahbar’uz-Zeman (Lajmet e kohės) e cila ėshtė e bazuar nė materialin tė tubuar nė Afrikė dhe Azi). Edhe njė gjė interesante ėshtė se dy kapitenėt e Kolumbos nė rrugėn e tij tė parė (Martin Alonso Pinzon - kapitan i anijes ”Pinta” dhe vėllai i tij Vicente Yanex Pinzon – kapitan i anijes ”Nina”) ishin me lidhje familjare tė lidhur me sulltanin marokanez tė dinastisė marinade (Ebu Zajjan Muhamed III 1362-1366).[13]

 

3. Mbishkrimet arabe (islame)

 

1) Antropologėt kanė dėshmuar se Mandingėt nėn sundimin e sulltan Mansa Musės kanė hulumtuar shumė pjesė tė Amerikės Veriore, pėrgjatė Misisipit dhe sistemeve tjera lumore. Nė vendin Four Corners, Arizona shkrimet tregojnė se madje kanė sjellė edhe elefantė nga Afrika nė kėtė rajon.

2) Kolumbo ka pranuar nė shkrimet e tij se tė hėnėn, mė 21 tetor 1492, deri sa anija e tij ka lundruar afėr Gibares nė bregun veri-lindor tė bregut tė Kubės, ka pare xhaminė nė majė tė njė mali shumė tė bukur. Mbeturinat e xhamive dhe minareve me mbishkrime tė ajeteve kur’anore janė zbuluar nė Kubė, meksikė, Teksas dhe Nevadė.

3) Gjatė kohės sė ekspeditės sė tij tė dytė, Kolumbo ka dėgjuar prej indusve haitas se zezakėt kanė qenė tė ujdhesė para ardhjes sė tij. Si dėshmi ata i treguan Kolumbos shtizat tė cilat i kishin punuar muslimanėt afrikanė. Kėto armė ishin punuar nga metal ii verdhė tė cilin Indusėt e quanin Guanine (qė nė gjuhėn e Afrikės perėndimore d.m.th. “legurė e artė”. Kolumbo mori me vete nė Spanjė diēka nga kėto armė dhe id ha nė ekzaminim. Metali nga tė cilat janė bėrė shtizat pėrmbanin pėrqindjet e njėjta tė arit, argjendit dhe bakrit sikur ede metal ii cili ėshtė prodhuar nė Guinenė afrikane.

4) Nė udhėtimin e tretė nė Botėn e re, Kolumbo pa kontnentin e Amerikės jugore, ku disa anėtarė tė ekuipazhit tė tij dolėn nė tokė dhe nė kontakt me vendorėt erdhėn deri te faculetat e bujshme, me endje pambuku, stili, ngjyra dhe disejni i tė cilave pėrkujtonin nė ato tė Afrikės perėndimore, ai i quajti Almayzars, qė ėshtė fjalė arabe pėr teshat me tė cilat njeriut mbėshtillet. Po ashtu, qe befasuar me faktin se femrat e martuara bartnin pantollona pambuku (bragas) qė e shtyri tė pyetet ku janė mėsuar kėto vendase me kėtė mirėsjellje. Hernando Cortez, pushtuesi spanjoll, gjithashtu i ka pėrshkruar funstanet e induseve si velo tė gjata kurse teshat e meshkujve si tesha tė disejnuara nė stilin e maurėve spanjollė.

5) Dr. Barry Fell (nga Universiteti Harvard) prezanton nė librin e tij Saga America nė vitin 1980 tregues solid shkencor qė e pėrkrahin tezėn mbi ardhjen e muslimanėve nė kontinentin e Amerikės para Kolumbos. Dr.Fell ka zbuluar ekzistimin e shkollave muslimane nė vendin Valley of Fire, Allan Springs,  Logomarsino, Keyhole Canyone, Washoe and Hickison Summit Pass (Nevada), Mesa Verde (Colorado), Mimbres Valley (New Mexico) dhe Tipper Canoe (Indiana) qė datojnė ndėrmjet viteve 700-800.

Ai ka gjetur tekstin, diagramet dhe tabelat, tė latuara nė gurė, si fragmente tė relikteve tė fundit nga ajo qė sikur ishte sistem shkollor (edhe niveli fillor edhe i mesėm). Instukcionet ishin tė shkruara me shkrim kufik, kurse merreshin me fusha tė ndryshme tė diturisė (religjioni, historia, aritmetika, astronomia etj.).

6) Ekzistojnė 565 emra tė vendeve (maleve, liqeneve, lumenjve etj.) tė ndryshme nė SHBA (484) dhe nė Kanada (81) tė cilat mund tė zbėrthehen nga rrėnja arabe apo islame. Kėto vende nė tė shumtėn e rasteve janė emėrtuar nga ana e vendorėve nė periudhėn e para-Kolumbos. Disa nga ato vende si: Mecca (Indiana), Mekkah (fisi Indus - Washington), Medina (Idaho), Medina (NY), Medina (Ohio), Mahomet (Illinois) etj. Studimi i kujdesshėm i emrave tė fiseve induse po ashtu do tė tregonte se shumė prej tyre rrjedhin nga rrėnja arabo-islame.

7) Ėshtė indikativ edhe prania e transmetimeve gojore pėr praninė e muslimanėve nė Amerikė nė kohėt e hershme, por sidomos ėshtė interesant ekzemplari i Kur’anit nga ajo kohė e lashtė, tė cilin e ka shkruar nga koka e tij nė letėr hafiz Ejjub ibn Sulejman Ibrahim Diallo (i njohur si Jab ibn Soliman), musliman nga Senegali, i cili si rob u soll nė Amerikė nė vitin 1730.[14]

Si pėrfundim tė shkrimit tė tij dr Bari Fell apelon nė kremtimin e mileniumit tė ardhjes muslimane nė tokėn amerikane (996-1996), pesė shekuj para Kolumbos dhe shpreson se kjo ide do tė hasė nė pėrkrahje dhe mirėkuptim tė gjerė.

Meqė nė kėtė periudhė nuk jemi nė gjendje tė ofrojmė studim mė serioz e mė hulumtues, ky shkrim le tė jetė njė apel dhe nismė pėr studime mė tė hollėsishme


pregaditi: stafi Riniaislame.com