Muslimanėt zbuluan Amerikėn
para Kolumbos
Hyrje
Ėshtė mendim i pėrgjithshėm se prania e muslimanėve nė Amerikė ėshtė e vonshme, dhe rrjedhin
nga shekulli XIX dhe XX. Ata qė merren mė seriozisht me temėn e prejardhjes sė islamit dhe tė muslimanėve nė
Amerikė, pohojnė se muslimanėt kėtu kanė arritur menjėherė pas zbulimit tė kontinentit tė ri, tė Amerikės dhe atė duke i sjellur
muslimanėt si robėr, por edhe si detarė, kartografė, gjeografė apo me profesione tjera, tė qeverisė spanjolle dhe portugaleze. Meritat pėr zbulimin e kontinentit tė ri, tokės sė shpresave dhe pasurimit, i takojnė
Kristofer Kolumbos. Mirėpo, shumė tregues udhėzojnė se muslimanėt nga Spanja dhe nga Afrika perėndimore kanė arritur nė kontinentin
e Amerikės disa shekuj para Kristofer Kolumbos.
Si arritėn muslimanėt nė Amerikė para Kristofer Kolumbos?, pėrse u heshtė ky fakt me shekuj?,
ku janė kėta muslimanė sot?, dhe shumė pyetje tė tjera ndoshta nė tėrėsi kurrė nuk do tė marrin pėrgjigje tė plotė. Ka shumė
faktorė pėr kėtė gjndje: Stagnimi i pėrgjithshėm i muslimanėve, fanatizmi kristian dhe nacional evropian, aktiviteti gjenocidal
dhe etnocidal i kolonizatorėve ndaj popujve vendorė etj. Ndoshta mė sė afėrmi tė vėrtetės ėshtė tė thuhet se kėta muslimanė janė tretur, janė asimiluar dhe mbytur dhe nuk ekzistojnė tė dhėna se ka shpėtuar
ndonjė koloni e tyre, pos ndoshta individėve apo grupeve tė vogla, tė cilėt nuk i ka braktisur nė tėrėsi vetėdija se dikur
kanė qenė muslimanė. Ndoshta, kėsaj gjendjeje do tė mund t’i ndihmojė hulumtimi historiko-linguistik
i emrave, mbiemrave, vendeve dhe hulumtimi arkeologjik i vendeve pėr tė cilat ka indikacione se ka pasur muslimanė mė herėt
nė to.
Ka indikacione se muslimanėt ishin nė Amerikė qysh herėt. Kėshtu, ėshtė shėnuar se gjatė gjysmės
sė shekullit X, gjatė sundimit tė halifit Abdurrahmanit III (sundoi 929-961) muslimanėt vendorė afrikanė me anije nga limani
Delba (Palos) u nisėn nė drejtim tė Perėndimit drejt “Oqeanit tė mjegullės dhe territ”. Pas njė mungese tė gjatė,
kėta muslimanė afrikanė u kthyen nė Afrikė tė ngarkuar me pasuri “nga vendi i ēuditshėm dhe i jashtėzakonshėm”.
Pėrmenden dy dokumente qė paralajmėrojnė praninė e muslimanėve nė Amerikėn spanjolle para vitit
1500. Kėto dokumente mund tė klasifikohen nė tri grupe:
1) Dokumentet historike;
2) Hulumtimet gjeografike dhe;
3) Mbishkrimet arabe (islame).
1. Dokumentet historike
1) Historiani dhe gjeografi
musliman Ebu Hasan Ali Ibn El-Husein El-Mes’udi (871-957) ka shkruar ne veprėn e tij udhėpėrshkruese Muruxh’ udh-dheheb
we meadin’ul-xhewher (Ultėsirat e arit dhe xehet e margaritarėve) se gjatė kohės sė sundimit tė halifit spanjoll Abdullah
ibn Muhammed (888-912), detari musliman Hashhash Ibn Seid Ibn Eswed nga Kordoba
nė Spanjė lundroi nga Delba (Palosi) nė vitin 889, e kaloi Oqeanin Atlantik, arriti nė tokėn e panjohur (erd’ul-mexhhul)
dhe u kthye me pasuri tė mėdha. Nė kartėn e botės nga El-Mes’udi ekziston territor i madh nė oqeanin e mjegullės dhe
territ, tė cilin ai e quajti territor tė panjohur (Amerika).
2) Gjeografėt muslimanė
pohojnė se muslimanėt kanė lundruar nga Spanja dhe Portugalia nė Amerikė para shekullit X, kurse bregun e Brazilit nga viti
1150.
3) Sipas njė dokumenti
kinez, tė njohur me emrin Sung, detarėt muslimanė lundruan dhe zbarkuan nė token e njohur me emrin Mu-Lan-Pi (Amerikė) nė
vitin 1178, qė do tė thotė 300 vjet para “zbulimit” tė Botės sė re.
4) Ka tė dhėna se nė shekullin
XV dhe XVI shumė Moriskė (muslimanė spanjollė tė cilėt pas vitit 1492 e fshihnin besimin e tyre pėr shkaqe tė frikės) shkuan
nė Amerikė sė bashku me konkuistadorėt. Mirėpo, sunduesit spanjollė dhe portugalezė nėpėrmjet inkuizicionit i zhdukėn muslimanėt,
tė frikėsuar nga numri i tyre i madh nė Amerikė.
5) Historiani musliman
Ebu Bekr Ibn Umer El-Gatijjeh transmeton se gjatė kohės sė sundimit tė halifit Hishami II (967-1009), edhe njė detar musliman
me emrin Ibn Faruk lundroi nga Kadeshi (shkurt 999) nė Atlantik, pushoi nė Gando (Ujėdhesat e Mėdha Kanare) duke e vizituar
mbretin Guanaring, dhe duke vazhduar drejt perėndimit ku i vėrejti dhe i emėroi dy ujėdhesa, Caprairėn dhe Pluitanėn. Nė Spanjė
u kthye nė maj tė vitit 999.
6) Kolumbo
u nis nga Delba (Palosi) nė Spanjė. Arriti nė Gomere (Ujėdhesat
Kanare – Gomera ėshtė fjalė arabishte qė domethėnė urė (e zjarrit, copė dru qė ėshtė pjesėrisht e ndezur), atje u dashurua
nė Beatriz Bobadilla, vajzėn e komandantit tė parė tė kėtyre ujdhesave (emri familjar Bobadilla derivohet nga fjala Ebu Abdullah).
Bobadilla (Fransisco), mė vonė si guvernator
i mbretit e burgosi Kolumbon dhe e ktheu nga Santa Domunga nė Spanjė, nė nėntor 1500). Familja Bobadilla ishte nė lidhje me
dinastinė Abbadid nė Sevilje (1031-1091).
Nė tetor
tė vitit 1492 Kolumbo arriti nė ujdhesėn e vogėl nė Bahame tė cilėn vendorėt
e quajtėn Guanahana kurse Kolumbo e riquajti San Salvador.
Ky emėr ėshtė derivuar
nga Mandingėt (popull nė Afrikėn Perėndimore, i cili mė sė shumti kontribuoi nė pėrhapjen e islamit) dhe fjalėve tė modifikuara
arabe: Guana (Ihwana) d.m.th. “vėllezėr” kurse Han ėshtė emėr arab. Sipas kėsaj ėshtė emri burimor “Vėllezėrit
Hanė”.
Ferdinand
Kolumbo, i biri i Kristoferit, iu ka shkruar zezakėve tė cilėt babai i tij i ka pare nė Honduras:
“Njerėzit
qė jetojnė nė lindje tė Point Cavinasit, deri nė vendin Cape Gracios a Dios, gati tė gjithė janė lėkurėzinjė”.
Nė tė njėjtėn kohė, nė
kėtė rajon, ka jetuar fisi musliman i vendorėve tė njohur si Almamy. Nė gjuhėn e Mandingėve dhe nė gjuhėn arabe Almamy domethėnė
El-Imam, personin qė udhėheq namazin, prijėsin e bashkėsisė etj.
Historiani dhe linguisti
i njohur amerikan Leo Weiner nga Universiteti Harvard, nė librin e tij “Afrika dhe zbulimi i Amerikės” (1920)
ka shkruar se Kolumbo ka qenė krejt i vetėdijshėm pėr praninė e popullit Manding nė Botėn e Re dhe se muslimanėt e Afrikės
perėndimore janė pėrhapur nėpėrmjet Karibeve, Amerikės qendore, jugore dhe veriore (llogaritur edhe Kanadanė) ku kanė tregtuar
dhe familjarisht janė lidhur me Indusėt vendorė.
7) Nė veri tė Amerikės,
nė vitin 1539 marcos de Niza, rregulltar franjwevit, i dėreguar ta hulumtojė Arizon[n, pėr udhėheqės rruge e kishte maurin,
Ishtvan arabin.
8) Nė shekullin XVI, nė
Catskill, zona malore e Nju Jorkut tė sotėm, ka jetuar egjiptiani Nasrudini. Po ashtu ka tė dhėna se ka pasur muslimanė, populli
me “prejardhje maure” edhe nė zonėn e Appalaēės, pėr t’u tretur nė popuj tjerė, qė mė vonė njihen si Melungeon.
9) Mbetje tė muslimanėve
tė hershėm kemi edhe nė shekujt e mėvonshėm. Pėr shembull, nga shėnimet e Kongresit amerikan nė shtetin Karolina e Jugut,
nė vitin 1790 kemi muslimanė
2. Hulumtimet gjeografike
1) Historiani, gjeografi dhe kartografi musliman El-Sarif El-Idrisi (1099-1166) ka shkruar
nė librin e tij tė lavdishėm Nuz`hat ul-mushtaq fi’Ihturak ‘il-afak (Shėtitja e dėshiruar nė kalimin e sferave)
se grupi i detarėve (nga Afrika veriore) lundroi nė Oqeanin e mjegullės dhe territ (Oqeani Atlantik) nga Lisaboni (Portugali),
me dėshirė qė tė zbulojnė fshehtėsitė e tij dhe tė caktojnė deri ku shtrihet. Pėrfundimisht arritėn deri te ujdhesa nė tė cilėn kishte njerėz dhe njė looj qytetėrimi ... ditėn e katėrt pėrkthyesi u ėshtė drejtuar nė gjuhėn
arabe.
2) Enciklopeditė e dijetarėve muslimanė pėrmendin hollėsisht pėrshkrimet e shėnuara tė rrugėtimit
nėpėr oqeanin e mjegullės dhe territ nė tė cilin ka udhėtuar Shejh Zejneddin Ali ben Fadl Al-Mazandarani. Rrugėtimi i tij
nisi nga Tarfej (Maroku jugor, gjatė sundimit tė Ebu Jakub Sidi Jusufit (1286-1307), tė gjashtit nga dinastia marinidite,
deri te ujdhesat e gjelbėrta nė Detin e Karibeve nė vitin 1291. Hollėsitė e kėtij udhėtimi pėrtejoqeanik janė pėrmendur nė
enciklopeditė e dijetarėve muslimanė ashtu qė shumė dijetarė kanė qenė tė vetėdijshėm pėr kėtė ndodhi tė shėnuar.
3) Historiani musliman Shihabuddin Ebu Abbas Ahmed ben Fadl El-Umari (1300-1384) ka pėrshkruar
nė hollėsi hulumtimet gjeografike nėpėr detine mjegullės dhe territ tė ndėrmarra
nga ana e sulltanit tė perandorisė sė Malit nė librin e tij tė njohur Masalik ul- absar fi mamalik ul-amsar (Shtigjet e njohjes
nė provincat e mbretėrisė).
4) Sulltani Mansa Kankan Musa (1312-1337) ishte sundues i njohur botėror Manding, sundues i perandorisė
islame perėndimore afrikane tė Malit. Deri sa udhėtonte pėr nė Mekė, gjatė kohės sė haxhit tė tij tė njohur nė vitin 1324,
i njoftoi dijetarėt e pallatit sulltanor memeluk (sundonte Nasiruddin Muhamed III 1309-1340) nė Kairo se vėllai i tij, Sulltan
Ebu Bakr I (1285-1312) ka ndėrmarrė dy ekspedita nė Oqeanin Atlantik. (Meqė sulltani nuk u kthye nė Timbuktu na udhėtimi i dytė nė vitin 1311,
Mansa Musa kėshtu u bė sulltan.).
Kolumbo dhe hulumtuesit e hershėm spanjollė dhe portugalezė ishin nė gjendje qė tė udhėtojnė
pėrtej Oqeanit Atlantik (rreth 24 kilometėr) duke iu falėnderuar tė dhėnave gjeografike dhe instrukcioneve naviguese nė veprat
e autorėve muslimanė, qė vacant ka tė bėjė me kartat tė shprehura nga ana e tregtarėve muslimanė, duke pasur parasysh edhe
El-Mes’udin, nė veprėn e tij Ahbar’uz-Zeman (Lajmet e kohės) e cila ėshtė e bazuar nė materialin tė tubuar nė
Afrikė dhe Azi). Edhe njė gjė interesante ėshtė se dy kapitenėt e Kolumbos nė rrugėn e tij tė parė (Martin Alonso Pinzon -
kapitan i anijes ”Pinta” dhe vėllai i tij Vicente Yanex Pinzon – kapitan i anijes ”Nina”) ishin
me lidhje familjare tė lidhur me sulltanin marokanez tė dinastisė marinade (Ebu Zajjan Muhamed III 1362-1366).
3. Mbishkrimet arabe (islame)
1) Antropologėt kanė dėshmuar se Mandingėt nėn sundimin e sulltan Mansa Musės kanė hulumtuar shumė
pjesė tė Amerikės Veriore, pėrgjatė Misisipit dhe sistemeve tjera lumore. Nė vendin Four Corners, Arizona shkrimet tregojnė se madje kanė sjellė edhe elefantė nga Afrika nė kėtė rajon.
2) Kolumbo ka pranuar nė shkrimet e tij se tė hėnėn, mė 21 tetor 1492, deri sa anija e
tij ka lundruar afėr Gibares nė bregun veri-lindor tė bregut tė Kubės, ka pare xhaminė nė majė tė njė mali shumė tė bukur.
Mbeturinat e xhamive dhe minareve me mbishkrime tė ajeteve kur’anore janė zbuluar nė Kubė, meksikė, Teksas dhe Nevadė.
3) Gjatė kohės sė ekspeditės sė tij tė dytė, Kolumbo ka dėgjuar prej indusve haitas se zezakėt kanė
qenė tė ujdhesė para ardhjes sė tij. Si dėshmi ata i treguan Kolumbos shtizat tė cilat i kishin punuar muslimanėt afrikanė.
Kėto armė ishin punuar nga metal ii verdhė tė cilin Indusėt e quanin Guanine (qė nė gjuhėn e Afrikės perėndimore d.m.th. “legurė
e artė”. Kolumbo mori me vete nė Spanjė diēka nga kėto armė dhe id ha nė ekzaminim. Metali nga tė cilat janė bėrė shtizat
pėrmbanin pėrqindjet e njėjta tė arit, argjendit dhe bakrit sikur ede metal ii cili ėshtė prodhuar nė Guinenė afrikane.
4) Nė udhėtimin e tretė nė Botėn e re, Kolumbo pa kontnentin e Amerikės jugore, ku disa anėtarė tė
ekuipazhit tė tij dolėn nė tokė dhe nė kontakt me vendorėt erdhėn deri te faculetat e bujshme, me endje pambuku, stili, ngjyra
dhe disejni i tė cilave pėrkujtonin nė ato tė Afrikės perėndimore, ai i quajti Almayzars, qė ėshtė fjalė arabe pėr teshat
me tė cilat njeriut mbėshtillet. Po
ashtu, qe befasuar me faktin se femrat e martuara bartnin pantollona pambuku (bragas) qė e shtyri tė pyetet ku janė mėsuar
kėto vendase me kėtė mirėsjellje. Hernando Cortez, pushtuesi spanjoll, gjithashtu i ka pėrshkruar funstanet e induseve si
velo tė gjata kurse teshat e meshkujve si tesha tė disejnuara nė stilin e maurėve spanjollė.
5) Dr. Barry Fell (nga Universiteti Harvard) prezanton nė librin e tij Saga America nė vitin
1980 tregues solid shkencor qė e pėrkrahin tezėn mbi ardhjen e muslimanėve nė kontinentin e Amerikės para Kolumbos. Dr.Fell
ka zbuluar ekzistimin e shkollave muslimane nė vendin Valley of Fire, Allan Springs,
Logomarsino, Keyhole Canyone, Washoe and Hickison Summit Pass (Nevada), Mesa Verde (Colorado), Mimbres Valley (New
Mexico) dhe Tipper Canoe (Indiana) qė datojnė ndėrmjet viteve 700-800.
Ai ka gjetur tekstin, diagramet dhe tabelat, tė latuara nė gurė, si fragmente tė relikteve
tė fundit nga ajo qė sikur ishte sistem shkollor (edhe niveli fillor edhe i mesėm). Instukcionet ishin tė shkruara me shkrim
kufik, kurse merreshin me fusha tė ndryshme tė diturisė (religjioni, historia, aritmetika, astronomia etj.).
6) Ekzistojnė 565 emra tė vendeve (maleve, liqeneve, lumenjve etj.) tė ndryshme nė SHBA (484) dhe nė
Kanada (81) tė cilat mund tė zbėrthehen nga rrėnja arabe apo islame. Kėto vende nė tė shumtėn e rasteve janė emėrtuar nga
ana e vendorėve nė periudhėn e para-Kolumbos. Disa nga ato vende si: Mecca (Indiana), Mekkah (fisi Indus - Washington), Medina (Idaho), Medina (NY), Medina (Ohio), Mahomet (Illinois) etj. Studimi i kujdesshėm i emrave tė fiseve induse po ashtu do tė tregonte se shumė prej tyre rrjedhin
nga rrėnja arabo-islame.
7) Ėshtė indikativ edhe prania e transmetimeve gojore pėr praninė e muslimanėve nė Amerikė
nė kohėt e hershme, por sidomos ėshtė interesant ekzemplari i Kur’anit nga ajo kohė e lashtė, tė cilin e ka shkruar
nga koka e tij nė letėr hafiz Ejjub ibn Sulejman Ibrahim Diallo (i njohur si Jab ibn Soliman), musliman nga Senegali, i cili
si rob u soll nė Amerikė nė vitin 1730.
Si pėrfundim tė shkrimit tė tij dr Bari Fell apelon nė kremtimin e mileniumit tė ardhjes muslimane
nė tokėn amerikane (996-1996), pesė shekuj para Kolumbos dhe shpreson se kjo ide do tė hasė nė pėrkrahje dhe mirėkuptim tė
gjerė.
Meqė nė kėtė periudhė nuk jemi nė gjendje tė ofrojmė studim mė serioz e mė hulumtues, ky shkrim le tė jetė njė apel
dhe nismė pėr studime mė tė hollėsishme