Make your own free website on Tripod.com
Home
LA ILAHE IL-LALL-LLAH
LEXO
Ligjet e Allahut xh.sh
Jeta e Varrit
Serioziteti
Bamiresia
Dobesimi imanit
Femijet
Fjale te Bukura
Perkushtim
Dita e Kijametit
Kenaqesia e Adhurimit
Evropa dhe Islami
Femijet dhe Lojerat
E ardhmja i takon Islamit
Shiteblerja ne Islam
Hilet e shejtanit te mallkum
Muslimanet Zbuluan Ameriken

OBLIGIMET E FĖMIJVE NDAJ PRINDĖRVE

 

     Autori,Haxhi hfz. Sinanudin Sokolloviq,temėn e shtjellon,si ligjėratė pėr hoxhollarėt e rinjė nė Buletinin “Glasnik” nr:1-2,3-4,5-6 dhe 9-10 mė 1969,nė katėr pjesė,me kėto pika:

   1.All-llahu rreptėsisht na urdhėron qė t’i respektojmė prindėrit.

   2.Duhet respektuar nėnėn dhe babėn,por nėnėn nė vend tė parė!

   3.Xhenneti ėshtė nėn kėmbėt e nėnės.

   4.Pa pėlqimin e prindėrve as nė “luftėn e shenjtė” nuk shkohet.

   5.Kush dėshiron jetė tė rehatshme nė kėtė botė le t’i respektojė prindėrit.

   6.Duke i bėrė mirė nėnės do tė na falen disa mėkate.

   7.Tė obliguar jemi t’i respektojmė prindėrit edhe sikur tė janė ata jomusliman.

   8.Respektoi prindėrit edhe sikur tė kanė privuar nga e drejta nė trashigimi.

   9.Fėmijėt janė tė obliguar t’i kryejn amanetet e prindėrve tė vdekur.

 10.Fėmijėt janė tė obliguar t’a lusin All-llahun qė t’ua fal mėkatet prindėrve tė vet tė

       vdekur.

 11.Tė obliguar jemi tė kujdesemi pėr miqėt e prindėrve tanė tė vdekur.

 12.Muslimani i cili ka qen i ndėgjueshėm ndaj prindėrve do tė jet nė shoqėrinė e tė dėr-

      guarve tė All-llahut,shehidėve dhe …

 13.Respektoni prindėrit,pastaj edhe fėmijėt t’uaj do t’ju respekrojnė.

 14.Mosndėgjueshmėria (mosbindja) ndaj prindėrve u pėrket mėkateve tė mėdha.

 15.Kush e refuzon bindjen (ndėgjueshmėrinė) prindėrve,e ka refuzuar bindjen edhe All-

      llahut xh.sh.   

 16.Me i sharė dhe mallkuar prindėrit radhitet nė mėkatet e mėdha.

 17.Pėr mosbindjen ndaj prindėrve fėmijėt do t’a shijojnė dėnimin edhe nė kėtė botė.

 18.E rėndė ėshtė psherėtima e prindėrve,por mė e rėndė ėshtė nėma (mallkimi).

 19.Fėmijėt,tė cilėt janė tė pabindshėm (pandėgjueshėm)ndaj prindėrve,jo vetėm se nuk

      do tė hyjnė nė xhennet,por nuk do t’a nuhasin as aromėn e xhennetit.

 

     All-llahu xh.sh. me Kur’an na oblogon qė tė kujdesemi dhe t’i respektojmė prindėrit, dhe se pėrultėsija-nėnshtrimi ndaj prindėrve vjen menjėherė pas pėrultėsisė-nėnshtrimit ndaj All-llahut xh.sh.,sepse ajo ėshtė dėshira dhe urdhėri i Tij.

٭

     Si fėmijė kemi mėsuar nė mejtep (shkollė fetare),a edhe sot nė mėsimet fetare mėso-hen obligimet bazike fetare – “shartet e imanit” (kelimei-shehadeti,namazi,agjėrimi,zeqa-ti dhe haxhi).Mirėpo,gabimisht kishte me qen nėse gjykojmė se tė gjitha obligimet islame janė reduktuar vetėm nė “shartet islame”.Duhet t’a dijmė se pėrveē obligimeve kryesore fetare tė pėrmendura ka edhe obligime tjera,tė cilat na janė urdhėruar me fe (besim).Nė rendin e parė – menjėherė pas “sharteve tė islamit” – vjen:bindja (ndėgjueshmėrija) ndaj prindėrve.

     Pėr ēka me fe jemi tė obliguar t’i dojmė dhe t’i respsktojmė prindėrit?Gjithsesi ajo nuk ėshtė pa shkak.Tė pėrkujtohemi se vetėm sa mundime dhe brenga kanė pasur prin-dėrit tanė deri sa na kanė ngritur nė kėmbė.Sa mundime dhe angazhime iu kanė dashur atyre deri sa na e kanė dhėnė bukėn nė dorė!

     Prindėrit pėr ne brengosėn deri sa jemi tė vegjėl.Brengosėn kur tė rritemi,por edhe atė-herė kur tė bėhemi tė pamvarur – vet-pėr veti.Prandaj,brenga prindore pėr fėmijėt kurr nuk ndėrprehet.Prindėrit nga shum gjėra hjekun dorė,vetėm qė fėmijve tė tyre tu ėshtė mė mirė.

     Kėrkush pėr ne nuk ka derdhur lot,sa ka derdhur nėna e jonė.Miqėt tanė,sa do qė do tė na donin,munden shpejt me na harruar,por nėna dhe baba kurr nuk na harrojn ne.Edhe miqėt munden tė na qajn hallin,por shpesh shpejt dhe para kohe.Lotėt e tyre nuk janė tė nxehta sikurse janė tė nėnės.Fjala e urtė popullore thotė:”Nėna kur qan – ėshtė e vėrtetė,e tė tjerėt – ashtu-kėshtu”.

     Edhe nė prag tė vdekjės brengat e prindėrve janė: fėmijėt.

     Kur t’i dijmė tė gjitha kėto,atėherė duhet tė na ėshtė e kjart se pas All-llahut xh.sh. dhe tė dėrguarit tė Tij Muhammedit a.s. nuk ėshtė kėrkush mė urgjent se prindėrit,as kėrkush nuk ėshtė mė i merituar qė t’i jemi tė bindur dhe t’ia bėjmė ēdo tė mirė – sikur qė janė prindėrit tanė.Do me thenė,prindėrve mė sė shumti u kemi borgj.

     Tė pyetemi tani:a thua nė mėnyrė tė mjaftueshme ua kthejm dashurinė prindėrve tanė? A kujdesemi dhe a i respektojm mjaft?A ua kthejm tė mirat,me tė cilat na kanė ngarkuar? A e kemi pėrshtat qėndrimin tonė ndaj tyre si na obligon feja?Nė tė gjitha kėto pyetje  shkurt mundemi tė pėrgjigjemi:”JO”.Edhe vetė shpesh e shofim se shum prindėr vuajn nė shpirtėrat e tyre pėr mos bindjen e fėmijve tė tyre,por ata fėmijė nuk don t’a dijnė.

    Gabim i madh ėshtė t’a refuzosh bindjen (ndėgjueshmėrinė) e prindėrve tu ose me i harruar ata.Ndoshta shumica e njerėzve nuk janė tė vetėdijshėm obligimeve tė veta ndaj prindėrve dhe qėndrimit tė tyre anti-islamik ndaj tyre,dhe mu pėr ate dėshirojmė me kėtė shkrim t’ua tėrheqim vėrejtjen nė obligimet e tyre.Me kėte neve edhe All-llahu xh.sh. na obligon,sepse Ai nė Kur’an thot : 

     “Thuaju dhe paralajmėroj (njerėzit me detyrat dhe obligimet e tyre ndaj fesė-besimit). Paralajmėrimi dhe pėrkujtimi u ndihmon atyre,tė cilėt sinqerisht besojnė”.

 

1.      ALL-LLAHU RREPTĖSISHT NA URDHĖRON QĖ T’I RESPEKTOJMĖ PRINDĖRIT

     Nė shum vende nė Kur’an All-llahu i Madhėruar na urdhėron qė t’i respektojmė prin-dėrit dhe tė iu bėjmė mirė,ashtuqė barėm deri diku t’ua shpaguajmė brengėn dhe kujdesin e madh,tė cilat ata ndaj nesh i kanė bėrė dhe tė cilat i bėjnė rregullisht.Njėri nga ato ajete Kur’anore thotė:

     “Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij,qė tė silleni nė mė-nyrė bėmirėse ndaj prindėrve.Nėse njėrin prej tyre,ose qė tė dy,i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd,atėherė mos u thuaj atyre as “of – oh”,as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre,po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta,respektuese)”. (Su.Israė aj.23.).

     Nga ajeti i cituar shohim, se pėrultėsija-nėnshtrimi ndaj prindėrve vjen menjėherė pas pėrultėsisė-nėnshtrimit ndaj All-llahut xh.sh. tė Lartėsuar.

     Nė ajet posaqėrisht theksohet tė kujdesemi pėr prindėrit tanė kur tė plakėn dhe kur t’iu ėshtė mė se e nevojshme ndihma jonė dhe kujdesi ynė.Kjo nuk do me thenė se nuk duhet tė jemi tė nėnshtruar prindėrve edhe deri sa ata tė janė tė rinjė dhe tė fortė.E vėrteta ėshtė, se tė vjetrit dhe pėrsonat shumė tė vjetėr nganjėherė ngapak janė edhe tė “mėrzitshėm”;tė gjitha i kundėrshtojnė,nga disa herė pėr tė njejtėn gjėsend pyesin,sepse janė bėr kurresh-tar mė shumė se qė duhet e tė ngjajshme.Kjo ėshtė shenjė pleqėrije dhe seniliteti pėr ēka duhemi nė tė gjitha tė jemi mė tė durueshėm,sepse ajo edhe neve na pret.Prindėrit All-llahu xh.sh.i merr nė mbrojtje,e neve na urdhėron qė t’i ndėgjojmė.Na e ka ndaluar qė edhe me njė pėrthirrje “UH” me ua bėrė me dije se neve na ėshtė renduar me t’a,na ėshtė bėrė e papėlqyeshme me ta ose na janė bėrė tė mėrzitshėm.

     Ka djem e vajza tė cilėt u shėmėngen prindėrve tė vetė.Ka edhe tė atillė tė cilėt prindė-rit e vetė i quajnė me emra tė shėmtuar e tė ngjajsh. Harrojnė qė ajo mundet me qen njėri nga shkaqet me mbet pa besim (iman) – fe,sepse Muhammedi a.s. me njė rast ka thenė:

     “Mos iu shtėmėngėni (ikni) prindėrve,sepse ai qė e bėnė ate,bėnė kufėr (gj.nuk beson nė All-llahun xh.sh.)”.

     Kush me tė vertetė e beson dhe e respekton All-llahun xh.sh. ai sigurisht do t’i respek-tojė edhe prindėrit e vetė,sepse e din se ajo ėshtė dėshira dhe urdhėri i Tij.

     Kujdesi,tė cilin ua bėjmė prindėrve dhe sjellja e mirė ndaj tyre radhitet nė adhurim (ibadet),pėr ēka do tė shpėrblehemi nga ana e All-llahut xh.sh.

     Populli i ynė bukur thotė:

                           Duje All-llahun mė shumė se ēdokend,

                            pas All-llahut duaji prindėrit t’uaj.

 

2.DUHET RESPEKTUAR NĖNĖN DHE BABĖN,POR NĖNĖN NĖ VEND TĖ PARĖ!

 

     Nga ajetet e cituara mė lartė e kemi parė se All-llahu xh.sh. neve rreptėsisht na urdhė-ron qė tė kujdesemi,t’i respsktojmė dhe tu bėjmė mirė prindėrve tanė.Mirėpo nga ajeti:

          “Ne njeriun e kemi urdhėruar pėr (sjellje tė mira ndaj) prindėrit e vet,sepse nėna e vet atė e barti me mund pas mundi dhe pas dy viteve ia ndau gjirin.(e porositėm) Tė jesh mirėnjohės ndaj Meje dhe ndaj dy prindėrve tu,pse vetėm tek Unė ėshtė kthimi juaj”. (Su. Lukman – aj.14.) – shifet se All-llahu xh.sh. nėnės i dhuroi kujdes mė tė madh,duke thek-suar rolin e saj amnor,i cili ėshtė i lidhur me vshtirėsitė e pa dyshimta,tė cilat nėna pėr da-shurinė e fėmiut tė vetė me qejf i bartė,ēka as kush tjetėr aq me qejf nuk i kishte bartė.

     Duke pasur parasysh rolin e nėnės dhe mundimin e saj,tė cilin ajo e bėnė rreth eduki-mit tė fėmiut,e mos tė flasim pėr tė gjitha ato ēka ajo ka bartė deri sa ka qen shtatzėnė dhe deri sa e ka lind, - edhe Muhammedi a.s. shumė herė na ka porositur qė nėnės t’i dhurohet kujdes i vaēant,edhe pse as babėn nuk e len pas dore.Ja disa hadithe pėr kėte.As’habi Ebu hurejre r.a. tregon:

     “Ka ardhur njė njeri te Muhammedin a.s.dhe e ka pyetur: “Kush prej njerėzve ėshtė mė i meritueshmi qė t’ia pėrkushtoi kujdesin e plot dhe shoqėrimin tim”? “Nėna” – iu pėrgjigj Muhamedi a.s. “E kush ėshtė tani nė radhė” – pyeti prap? “Nėna” – iu pėrgjegj Muhammedi a.s. “E kush tutje” – pyeti njeriu? “Nėna,pastaj baba” – iu pėrgjegj Muha-mmedi a.s. (E shėnoi :Buhariu dhe Muslimi)

     Nė koleksionin e haditheve tė Ahmedit dhe Nesasiut e gjejm tė shkuar hadithin e haz-reti Ajshės,gruas sė Muhammedit a.s.,i cili tregon:

     “E pyeta Muhammedin a.s. se kujt gruaja mė sė shumti ia ka borgj ndėgjueshmėrinė? Muhammedi a.s. mė tha:”Burrit”,e fėmija kujt mė sė tepėrmi i kanė borgj?  “Nėnės” – mu  pėrgjegjet Muhammedi a.s.”

     As’habi Burejde r.a. tregon:

     “Ka ardhur njė njeri te Muhammedin a.s.dhe e ka pyetur:”O i Dėrguari i All-llahut xh. sh.!E kam vėnė nėnėn time nė qafė dhe e kam bartur mė tepėr se dy mile, dhe ate nėpėr rėrėn e nxeht qė copa e mishit ishte pjekur nė te.Me kėte (o i Dėrguari i All-llahut) a e kam treguar falėnderimin e obliguar ndaj nėnės t’ime”? “Ndoshta me kėte ėshtė treguar vetėm kujdesi mė i thjesht” (a jo falėnderimin e obliguar ēfare e kemi borgj ndaj nėnės” – iu pėrgjegj Muhamedi a.s.(E shėnoi :Teberaniu).

     I njejti as’hab tregon:

     “Njė njeri gjatė kryerjes sė “tavafit” (sjelljes rreth Bejtullahut nė Meke) e ka lidh (nė-nėn plakė dhe tė pafuqishme) kaliboq nėnėn mbi shpinė.(Pas kryerjes sė “tavafit”)e ka pyetur tė Dėrguarin e All-llahut:”Me kėte a i kam dalur hakut nėnės t’ime”? “Jo.As pėr njėrėn uratė tė saj”!(me ate asaj nuk i ke dalur hakut ende)”.

     Egziston njė version se si Musa a.s. iu ka drejtuar All-llahut xh.sh. duke e lutur Ate qė t’ia jep disa kėshilla,nė ēka All-llahu xh.sh. pos tjerash i ka thenė:

     “Tė porosisė qė sinēerisht dhe pahamendje tė Mė besosh dhe me besnikėri t’u pėrmbahesh dispozitave tė cilat t’i kamė shpallur”. “Ende mė kėshillo” – thot Musa a.s. “Kujdesu dhe respektoje nėnėn”. “Ende mė kėshillo” – pėrsėriti Musa a.s. “Kujdesu dhe respektoje nėnėn” – edhe pėr tė tretėn herė i tha All-llahu xh.sh., ndėrsa pėr tė katėrtėn herė i tha: “Tė kėshilloi qė tė kujdesėsh edhe pėr babėn”.

     Nga hadithet e cituara nuk guxon tė kuptohet se si baba nuk ėshtė i meritueshėm qė tė kujdesemi dhe t’a respektojmė si dhe t’i bėjmė mirė.Jo,njė konkluzion i till kishte me qen gabim.

     Pra,babės i takon e drejta e tij,por nėna mė tepėr preferohet,nga aspekti se ajo shumė mė shumė ka sakrifikuar pėr fėmiun.Sa herė nėna gjatė natės ėshtė ngritur e shpesh edhe nė dhomėn e ftohtė e i ka dhėnė gji fėmiut,deri sa baba ka fjetė me ėndrra tė ėmbla.

 

3.XHENETI ĖSHTĖ NĖN KĖMBĖT E NĖNĖS.

 

     Pran mendjes dhe arėsyes,tė cilat duhen t’i shėrbejn njeriut pėr orientim tė drejt nė jetė ,All-llahu xh.sh. kohė pas kohe dėrgoi edhe tė dėrguarit e Vetė,tė cilėt nė bazė tė dispozi-tave dhe udhėzimeve tė Tij ua kanė treguar njerėzve rrugėt e fatit dhe kushtet me tė cilat arrihet deri te lumtirija nė tė dy botėrat.

     Njeriu – musliman,i cili sinqerisht beson nė jetėn pas vdekjes (ahiret) ai padyshim do t’a zgjedh rrugėn e cila udhėheq nė fatin e pėrjetshėm,i cili arrihet vetėm me besimin e drejt tė parimeve islame (sharteve islame) dhe kryerjen e duhur tė obligimeve fetare (sha-rtet islame),veēse pranė veprave tė tjera tė mira.

     Vėshtir kishte me qen me e menduar besimtarin e drejt (mu’minin) pa vepra tė mira. Kjo kishte me qen e ngjajshme me ofiqinėn,e ka firmėn,por ėshtė e zbrazėt.Nė shumė vende nė Kur’an All-llahu xh.sh. u premton besimtarėve jetė tė rehatshme nė kėtė botė pranė shpėrblimeve tė mėdha nė botėn e ardhshme,veēse nėse pranė besimit nė njė All-llah tė vetėm bėjnė edhe vepra tė mira.Ashtu All-llahu i Lartėsuar nė Kur’an thotė:     

     “Kush bėnė vepėr tė mirė,qoftė mashkull ose femėr,e duke qenė besimtar,Ne do t’i japim atij njė jetė tė mirė (nė kėtė botė),e (nė botėn tjetėr) do t’u japim shpėrblimin mė tė mirė pėr veprat e tyre”. (Su.Nahl – aj.97.)

     Nė njė ajet tjetėr i Lartėsuari thotė:

     “… e kush ėshtė qė e shpreson takimin e Zotit tė vet (pa frigė),le tė bėjė vepra tė mira, e nė adhurimin ndaj Zotit tė tij tė mos e pėrziejė askė”.(Su.Kehf – aj.110).

     Si shifet pėr vepra tė mira besitari i vėrtet do tė shpėrblehet nga All-llahu xh.sh.,a mi-dis veprave tė mira e qė te All-llahu janė mė tė dashurat gjithsesi u pėrkasin bindja dhe bėmirėsija ndaj prindėrve,ēka shifet edhe nga hadithi.Domethėnė,me njė rast as’habėt e kanė pyetur Muhammedin a.s. se cilat vepra tė njerėzve te All-llahu xh.sh. janė mė tė da-shurat,nė ēka Muhammedi a.s. iu ka pėrgjegj:

      “Namazi,i cili falet nė kohėn e vet tė caktuar;- bėmirėsija ndaj prindėrve dhe lufta nė rrugėn e All-llahut xh.sh. (pėr ruajtjen e besimit dhe tė vėrtetave fetare)”.

     Ai,i cili nuk i pėrfill obligimet e veta ndaj prindėrve,ai jo vetėm qė do t’a humb vend-banimin nė xhennet,por do t’a meritoi xhehennemin,sepse pranė prindėrve fitohet edhe  xhenneti edhe xhehennemi.Ashtu ka thenė Alejhisselami.

     Meleku Emin Xhibrili dhe Muhammedi a.s. i drejtohen All-llahut xh.sh. dhe e lusin Ate qė t’a largoi nga mėshira e Vetė atė musliman,i cili vdes e nuk e shfrytėzon rastin qė duke iu bėrė mirė prindėrve tė vetė t’a meritoi te Ai vendbanimin xhennetor.Qe pėr ate ēka na tregon as’habi Xhabir ibni Semure r.a.Ai thotė:

     “I Dėrguari i All-llahut xh.sh. duke hipur me njė rast nė minber,jashta zakonit tri herė me za ka thėnė:”AMIN”(pranoje All-llah).(Mė von i pyetur nga as’habėt pse e ka bėrė ate) iu ka pėrgjegjur: “Mė erdhi Xhibrili Emin dhe mė tha:”Muhammed!Kush e arrin njėrin ose tė dy prindėrit dhe vdes e shkon nė xhehenem (e nuk arrin duke i respektuat ata t’a fitoi xhennetin) All-llahu e ka larguar nga mėshira e Vetė.Muhammed edhe ti thuaj Amin” .Qe  - thot Muhammedi a.s. – pėr ēka kam thenė AMIN.Pastaj – tregon Muhammedi a.s. – Xhibrili Emin prap mė tha:”Kush e arrin muajin e Ramazanit dhe vdes,e nuk arrin qė te All-llahu tė i janė falur mėkatet (por vdes nėn barrėn e mėkateve) – All-llahu e ka larguar nga mėshira e Vetė.Muhammed! Thuaj Amin”.Dhe unė kam thėnė - AMIN thotė Alejhi-sselami.Pastaj Xhibrili Emin mė tha:”Nė pranin e kujt pėrmendet emri yt,dhe ai nuk bjen salavat All-llahu e ka larguar nga mėshira e Vetė. Thuaj (Muhammed) Amin”.Unė nė te – thot Muhamedi a.s. – kam thenė – Amin”.(E shėnoi Teberaniu).

     Muslimi dhe Ahmedi  e shėnojnė nė koleksionet e tyre tė haditheve,se si Muhammedi a.s. me njė rast nė shoqėrinė e as’habėve tri herė ka thenė:

     “Regime enfuhu – Zoti e ka vra (mbyt)”. Kend ashtu o i dėrguari i All-llahut? – e pye-tėn as’habėt,e ai iu pėrgjegj:”Ate,te i cili njėri ose tė dy prindėrit e arrijnė pleqėrinė,e ai pranė tyre nuk e meriton xhennetin”.

     As’habi Ebu Umame r.a. tregon:se njė njeri e ka pyetur Muhammedin a.s. :

     “O i dėrguari i All-llahut!Nė ēfar obligimi ėshtė fėmiu (njeri) ndaj prindėrve tė vetė? – nė ēka ai iu ka pėrgjegjur: “Ata tė janė xhennet dhe xhehenem”.(Shėnoi:Ibni Maxhe).

     Duke folur mbi detyrimet e fėmijėve ndaj prindėrve,me njė rast Alejhisselami ka thėnė : ”Xhenneti ėshtė nėn kėmbėt e nėnės”.

     Muhammedi.a.s. ka thėnė (tregon as’habi Xhabir ibni Abdullah r.a.):

     “Te cili (musliman) gjenden kėto tri cilėsi,All-llahu do t’a marr nė mbrojtje,e njėkohė-sisht do t’a fus nė xhennet: (E para): kush ka mėshirė ndaj njeriut tė dobėt dhe tė pafuqi-shėm; - (edyta): kush i nderon prindėrit e vetė dhe iu bėnė mirė; - (e treta): kush ėshtė i kujdesshėm ndaj shėrbėtorit tė vet dhe pėrsonelit nėn pėrkujdesjen e tij”. - Te cili (musli-man) gjenden kėto tri cilėsi,All-llahu (nė ditėn e gjykimit) do t’a vendosė nė freskinė e Arshit tė Vetė,kur tjetėr freski pėrpos Tij nuk do tė ket.(E para): kush merr abdest (me qėllim tė afrimit mėshirės sė All-llahut) dhe ate nė fatkeqėsi (si janė: ngricat e mėdha, punėt e mėdha e tė ngjajshme); - (e dyta): kush shkon nė Xhami me qėllim tė faljes sė namazit me xhemat,posaēėrisht nė namazin e jacis dhe sabahut; - (e treat): kush ėshtė bujar (dhurues) dhe pėr askend nuk e kursen pasurinė e vet”.

     Me deklarata tė kėtilla dhe tė ngjajshme i Dėrguari i All-llahut na e ka bėrė me dije kjart tė gjithė neve qė hyrja nė xhennet – pėrveē tjerash – mvaret edhe nga ndėgjueshmė-rija e jonė ndaj prindėrve tanė.

 

 

 

4.PA PĖLQIMIN E PRINDĖRVE AS NĖ “LUFTĖN E SHENJTĖ” NUK SHKOHET.

 

     Midis veprave tė mira tė cilat i bėjnė muslimanėt – All-llahut tė Lartėsuar njėra i ėshtė mė e dashura: “xhihadi” – lufta pėr besimin (fenė) e vėrtetė.Nė shumė vende nė Kur’an All-llahu i Madhėruar i fton muslimanėt qė nė ēdo kohė tė janė tė pėrgaditur pėr “xhihad” dhe pėr ate premton shpėrblime tė panumėrta.

     Edhe mė i madh ėshtė numri i haditheve nė tė cilat Alejhisselami i sqaron shpėrblimet e premtuara tė cilat e presin ate,i cili –nė emėr tė All-llahut - lufton nė rrugėn e All-llahut.

     Tė nxitur nga shpėrblimet e mėdha tė cilat All-llahu xh.sh. do t’ua ndaj luftėtarėve is-lam – shehidėve – nė ditėn e gjykimit,shokėt e Muhammedit a.s. kanė nxituar nė luftė. Ato u ishin orėt mė tė dashura tė jetės.Mirėpo,Muhammedi a.s. disa as’habėve nuk ua lejonte tė shkojnė nė “luftėn e shenjtė”,nėse prindėrit e tyre nuk ishin tė pėlqimit.Pra,edhe nė aso ēaste vendimtare duhet me e kėrkuar pėlqimin e prindėrve!Edhe nė kėtė mėnyrė Pejgamberi dėshironte qė dukshėm tė theksohen tė drejtat e prindėrve – nė mėnyrė spe-ciale ato tė nėnės,edhe pse edhe ato me dėshirė i dėrgonin bijt e tyre tė luftojnė krah pėr krahu me tė dėrguarin e All-llahut.T’i theksojmė vetėm dy-tre shembuj:

     As-habi Abdullah ibni Amir ibnul As r.a. tregon:

     “I ka ardhur njė njeri tė Dėrguarit tė Zotit dhe i ka thenė:”T’a jap fjalėn se do tė nisem pėr nė hixhret (nga Meka nė Medine) dhe do tė luftoi nė rrugėn e All-llahut,krejt me qėllim dhe dėshirė qė All-llahu tė mė shpėrblej”.”A e keni tė gjallė ndonjėrin nga prindėrit?” – e pyeti i Dėrguari i Zotit.”Po tė dytė” – i pėrgjigjet njeriu.”Ti e dėshiron shpėrblimin nga All-llahu?” “Po” – pėrgjigjet njeriu.”Ktheju prindėrve,bėju mirė dhe kujdesu pėr t’a (pastaj do t’a marrėsh shpėrblimin nga All-llahu xh.sh.) sikur me pas qen nė luftė”.

     As’habi Ebu Se’id r.a. thotė:

     “Ka ardhur njė njeri nga Jemeni (nė Medine) te i Dėrguari i All-llahut xh.sh. (me qė-llim tė paraqitjes si vullnetar pėr luftė).”A e keni ndokendin nė Jemen”? – e pyeti i Dėr-guari i Zotit.”I kamė prindėrit” – pėrgjigjet njeriu.”A janė ata tė pėlqimit (qė tė hysh nė luftė)”? “Jo” – pėrgjigjet njeriu.”Kthehu dhe pyeti ata” – i thot Muhammedi a.s. – e nėse tė lejojnė atėherė hyn nė “luftėn hyjnore”,e nėse nuk tė lejojnė (qėndro te ata),kujdesu pėr ta dhe bėrju mirė”. (Eshėnoi: Ebu Davudi).

    

5.KUSH DĖSHIRON JETĖ TĖ REHATSHME NĖ KĖTĖ BOTĖ LE T’I

RESPEKTOJĖ PRINDĖRIT

 

     Qė njeriu tė jetoi i lumtur dhe i kėnaqur nė kėtė botė kushtet janė tė shumnumėrta.Njė-ri nga ato kushte ėshtė ndėgjueshmėrija dhe bėmirėsija ndaj prindėrve.Pa to All-llahu i Lartėsuar pak kujt do t’i jap jetė tė rehatshme,sepse pėr pandėgjueshmėri ndaj prindėrve dėnon – bile edhe nė kėtė botė.Nė kontribut tė kėsaj i citojmė disa hadithe:

     As’habi Sevban r.a. tregon se Muhammedi a.s. ka deklaruar:

     “Njeriu duke bėrė mėkate do tė vij nė situata tė rėnda materiale.Fatin (e pa kėndshėm) nuk mund kurgjė t’a menjanoj (as t’a zbus) pėrveē lutja (e sinēert drejtuar All-llahut xh. sh.).Bėmirėsija dhe dėgjueshmėrija ndaj prindėrve e zgjat jetėn njerzore (ashtu qė njeriu jeton komod,nuk i kalojnė ditėt “si uji i turbullt” – si tregojnė zakonisht shumica.”

     Muhammedi a.s. ka thenė,tregon Enes ibni Malik,:

“Kush dėshiron me jetuar gjatė dhe kush don me qen nė bollėk,le t’i respektoj prindėrit e vetė dhe le t’a ruaj farefisin”.

     As’habi Mu’az ibni Enes r.a. tregon se me njė rast Muhammedi a.s. ka thenė:

     “Kush i respekton prindėrit e vetė do tė vendoset nė freskinė e druriot tė quajtur Tuba (nė xhennet),e pranė asaj (deri sa ėshtė nė kėtė botė) All-llahu do t’ia jap ēdo fat”.

     Nga hadithet e cituara rrjedh se jetė e lumtur dhe e rehatshme i ėshtė garantuar atij,i cili kujdeset dhe i respekton prindėrit e vet dhe i cili iu bėnė mirė.

 

6.DUKE I BĖRĖ MIRĖ NĖNĖS DO TĖ NA FALEN DISA MĖKATE.

 

     Muslimanėve u ėshtė mundėsuar qė pėr sė gjalli t’u fallen gabimet dhe ate me pendim tė sinqert dhe me kthim tė drejt All-llahut tė Lartėsuar.Mirėpo,nėse janė nė pyetje gabi-met (mėkatet) ndaj njerėzve ėshtė e nevojshme qė me ta tė merremi vesh dhe tė hallashti-semi,sepse kėtu vetėm pendimi (tevbja) nuk vjen nė shprehje.

     Ēdo vepėr e mirė,e cila ėshtė bėrė nė emėr tė All-llahut e liron njeriun nga disa mėkate tė cilat janė bėrė ndaj Tij.Midis veprave tė mira – si e kemi cekur mė lartė – padyshim ra-dhitet edhe ndėgjueshmėrija ndaj prindėrve,e cila do tė na bėhet shkaktare qė tė na falen disa nga mėkatet.Kėte e shofim nga hadithi tė cilin Teberaniu e shenoi nga as’habi Ibni Omer r.a. i cili tregon:

     “Ka ardhur njė njeri te i dėrguari i Zotit dhe i ka thenė:”Kam bėrė mėkat tė madh.A ka mėnyra qė tė mė falet?” “A keni nėnė? –e pyeti Alejhiselami. “Nuk kam” –iu pėrgjegj njeriu. “A keni motėr tė nėnės?” – “Po kamė” – iu pėrgjegj njeriu tė Dėrguarit tė Zotit. “Kujdesu pėr te dhe bėri mirė (dhe do tė lirohesh nga ai mėkat – i ka thenė Pejgambe-ri)”.

 

7.TĖ OBLIGUAR JEMI T’I RESPEKTOJMĖ PRINDĖRIT EDHE SIKUR TĖ JANĖ ATA JOMUSLIMAN

 

     Duke e lexuar shtypin e Alzhirit,Marokut dhe Tunisit shofim si pėr ēdo ditė,qoftė nė ato vende apo nė vende tjera tė:Afrikės,Azis,Europės ose SHBA individ,po edhe grupe tė tėra,vullnetarisht dhe nga besimi i pastėr kalojnė nė Islam (e pranojnė Islamin).Nė veēanti ėshtė dukuri e shpesht se nė shtetet e pėrmendura afrikane Islamin e pranojnė studentėt, prindėrit e tė cilėve edhe mė tutje mbesin jomusliman,i takuan ndonjė besimi tjetėr apo janė pa besim fare.

     Nė realitetin e sotėm kemi shum raste ku muslimani ėshtė i martuar me jomuslimanėn dhe anasjelltas,nė tė cilat raste,sipas dispozitave tė sheriatit,fėmijėt duhen tė mbesin mus-liman.

     Shtrohet pyetja:ēfarė janė obligimet e fėmijve – musliman ndaj prindėrve,tė cilėt janė jomusliman?A t’ua revokojnė ndėgjueshmėrinė?A tė heqin dorė nga ata dhe t’i hudhin prej vedi? Jo!Edhe nė kėso raste Islami kėrkon nga fėmijėt – musliman qė t’i pranojnė, respektojnė dhe tu bėjnė mirė prindėrve tė vetė.Pėr kėte All-llahu xh.sh. qartė nė Kur’an na urdhėron:

     “E nėse ata tė dy tentojnė qė ti tė mė pėrshkruash Mua shok,pėr ēka ti nuk ke kurrfarė fakti,atėherė mos i respekto ata,po nė ēėshtjet e jetės sė kėsaj bote tė keshė mirėkuptim ndaj tyre,e ti ndiqe rrugėn e atij qė ėshtė i kthyer kah Unė,mandej kthimi juaj ėshtė tek Unė, e Unė do t’ju njoftoj pėr atė qė keni punuar.” (Su.Llukman aj.15.)

     Vetėm,nėse prindi ėshtė – sikur tė ėshtė edhe musliman – mėkatar i madh,ashtu qė nėnshtrimi dhe lojaliteti ndaj tij tė sjell nė konflikt me moralin e pastėrt dhe dispozitat e All-llahut xh.sh.,me atė rast guxojm t’ua mohojm ndėgjueshmėrinė.Vėrtet,kishim me qen mėkatar nėse u jemi tė nėnshtruar nė gjėrat tė cilat janė nė kundėrshtim me mėsimet Isla-me dhe moralin e pastėrt islam.

     Edhe nė kohėn e Alejhisselamit ka pasur raste,qė individ e kanė pranuar Islamin,ndėr-sa prindėrit e tyre kanė mbetur idhujtar dhe armiq tė hapur tė Islamit,por Muhammedi a.s. e ka lejuar qė djemt dhe vajzat e tyre,si musliman,t’i pranojnė dhe t’i vizitojnė prindėrit,tė cilėt ishin jomusliman.Qe njė rast,tė cilin e shėnojnė Buhariu,Muslimi dhe Ebu Davudi nga Esma,ēika e hazreti Ebu Bekrit,e cila rrėfen:

     “Nė kohėn,deri sa ende ishte gjallė i Dėrguari i Zotit,ka ardhur (nė Medine tė mė vizi-toi) nėna ime e cila ishte idhujtare,e njėkohėsisht ishte shum e pa disponuar ndaj Islamit. (Kur pėr kėte kam ndėgjuar) e pyeta tė Dėrguarin e All-llahut duke i thenė:”Mė ka ar-dhur nėna (e cila ėshtė vendosur te dikush nė Medine).Ende nuk ėshtė e gatshme me e pranuar Islamin.A t’a vizitoi nėnėn time?”–“Po”!Vizitoje nėnėn tėnde”- mė tha Muham-medi a.s.” – tregon Esma.

     Kėtė rast as’habi Abdullah ibnuz-Zubejr r.a. nė njė version tjetėr pak mė mire na e sqaron.Ai thotė se nėna e tij Katila bintu Abdil-Uzza ka ardhur nė Medine me peshqeshe dhe dhurata tė shtrenjėta,me qėllim qė t’a vizitoi vajzėn e vetė Esmėn,vajzėn e h. Ebu Bekrit.Duke pasur nė konsideratė se nėna e saj ishte jomuslimane – idhujtare,Esma nuk ka dėshiruar ta pranoi nė shtėpi dhe as t’ia pranoi dhuratat e sjellura,deri sa nuk e ka pyetur tė dėrguarin e All-llahut dhe deri sa ai nuk ia ka lejuar qė ta pranoi,respektivisht t’a vizitoi nėnėn e vetė,si u tha mė lartė.Pėr kėtė rast – thotė Abdullah ibnuz-Zubejr dhe Ibni Ujejne janė shpallur ajetet nė vijim:

     “8.All-llahu nuk ju ndalon tė bėni mirė dhe tė mbani drejtėsi me ata qė nuk ju luftuan pėr shkak tė fesė,e as nuk ju dėbuan prej shtėpive tuaja;All-llahu i do ata qė mbajnė drej-tėsinė.

      9.All-llahu ju ndalon t’u afroheni vetėm atyre qė ju luftuan pėr shkak tė fesė,qė ju nxorėn prej shtėpive tuaja dhe qė ndihmuan dėbimin tuaj;ju ndalon tė miqėsoheni me ta. Kush miqėsohet me ta,tė tillėt janė dėmtues tė vetvetės” (Su.Mumtehin aj.8 – 9).

     Qe edhe njė ajet Kur’anor,me tė cilin All-llahu xh.sh.na urdhėron qė t’i respektojmė prindėrit,edhe sikur ata tė janė jomusliman,megjithate t’i mbetemi besnik Islamit.Dome-thėnė,kur Sa’d ibni Ebi Vekkas (njėri nga muslimanėt e parė dhe njėri nga “asherei-mu-beshshere”) e ka pranuar Islamin pa e pyetur nėnėn e vetė,ajo ėshtė betuar se nuk do tė haj,nuk do tė pij dhe nuk do tė dal nga shtėpija fare,deri sa ai tė mos kthehet nė idhujtar. Ka menduar se nė kėtė mėnyrė do t’a bind djalin qė tė hjek dorė nga Islami.I fliste:”Bir! All-llahu tė obligon ta respektosh nėnėn,e ti as nuk ndien….”.Kur Sa’dit filluan t’i flasin tė afėrmit e vetė qė t’a ndėgjoi nėnėn,sepse nė tė kundėrtėn me “veprimin” e vetė do t’a shkatėrroi,ai i shkoi nėnės dhe i tha asaj:

     “Nėnė!Pasha All-llahun,dije me siguri,se nė i paq njėqind shpirta,dhe nė tė dalshin tė gjithė njė nga njė,unė as atėherė nuk e la Islamin!Nėse don ha,e nėse nuk don,mos ha, kurgjė s’mė intereson”!

     Kur nėna e ka parė atė vendosmėri tė birit tė vetė e ka thyer betimin e vetė dhe ka filluar tė hajė!Atėherė ėshtė shpallur ajeti nė vijim:

     “Ne e kemi obliguar njeriun me punė tė mirė ndaj prindėrve tė vet,e nėse ata tė dy pėr-piqen tė shpiejnė ty qė tė mė pėrshkruash Mua shok (zot tjetėr) pėr ēka ti nuk di asgjė,atėherė ti mos i respekto ata.Kthimi i juaj ėshtė tek Unė,e Unė do t’ju njoftoi pėr ate qė keni vepruar”. (Su. Ankebutė,aj.8).

 

8.RESPEKTOI PRINDĖRIT EDHE SIKUR TĖ KANĖ PRIVUAR NGA E DREJTA NĖ TRASHĖGIMI.

 

     Islami nuk lejon qė prindėrit njėrit fėmij t’ia shkurtojnė tė drejtėn nė trashėgimi nė llo-gari tė fėmijėve tjer.Mirėpo,kjo ėshtė dukuri e shpesht dhe nė rastet mė tė shumta vajzat janė tė dėmtuarat,sepse shumica e prindėrve (posaqėrisht nė fshatra) nuk dėshirojnė qė dhėndurėt t’a ndajnė pasurinė me fėmijėt mashkuj – pas vdekjes sė tyre.Sikur ata qė e bėjnė ate t’a dinin se ēka humbin nė ahiret sigurisht nuk do t’a bėnin kurr ate.As’habi     Enesi r.a. tregon se Muhammedi a.s. ka thėnė:

     “Kush ia shkurton trashėgimin trashigimtarit (tė ligjshėm) All-llahu do t’ia shkurtoi atij trashigimin (tė drejtėn) nė xhennet” (E shėnoi: Ibni Maxhe).

     Normalisht ėshtė ,se fėmiu nė atė rast ndihet i fyer,e ndonjėherė edhe materialisht duk-shėm i dėmtuar.Ndonjėherė pėr atė shkak ndėrmjet burrit dhe gruas,ose anasjelltas,do tė vij deri te mospajtimet e vėrteta,sepse njėra palė e ka shpresuar “mirazin”,i cili asaj,ndo-shta i ka qen i domosdoshėm pėr jetė.

     Prindėrit,tė cilėt e bėjnė ate,do t’a bartin mėkatin nė shpirtin e vetė para All-llahut xh.sh.,sepse kanė shkelur kjart shkronjėn Kur’anore,por fėmijėt,tė cilėt kanė qen pjesė-risht apo tėrėsisht tė privuar nga e drejta nė pjesėn ligjore pas vdekjes sė prindėrve – me-gjithatė as nė atė rast nuk guxojnė t’a bėjnė revokimin (ndėrprerjen) e ndėgjueshmėrisė ndaj prindėrve tė vetė,sepse edhe nė situata tė atilla “haku” prindor ėshtė mė i fort se inte-resat e tyre materiale.Kėte do t’a shofim nga hadithi nė vijim,tė cilin e shėnuan Ahmedi dhe Teberaniu nga as’habi Mu’az Ibni Xhebel,i cili thotė:

     “Mė ka porositur i dėrguari i All-llahut pėr dhjet gjėra duke mė thenė:”- Mos e moho All-llahun,ose me e besuar se si Madhėria e tij nuk i ka hije,sikur tė mbysin apo tė ka-llin; -mos e ndėrprej ndėgjueshmėrinė ndaj prindėrve,sikur edhe tė pėrjashtojnė nga pasuria,e cila (sipas ligjit) duhej tė takonte ty; -mos i lėsho namazet farz,sepse kush me qėllim e lėshon namazin farz nuk ėshtė mė nėn mbrojtjen e All-llahut; - mos i konsumo pijet alkoolike,sepse ato janė burim i ēdo tė keqeje dhe amorali; - ruaju mėkatit,sepse njeriu,duke bėrė vepra tė cilat janė tė ndaluara me fe,tėrheq nė vete urrejtjen e All-llahut; - ruaju qė tė mos i lėshosh radhėt luftarake,tė cilat luftojnė nė emėr tė All-llahut pėr ruajtjen e dinit. Edhe nėse rastėsisht tė gjithė luftėtarėt nė atė rrugė vdesin,ti qėndro i fort; - (mos u bėr koprrac),por nga ajo qė t’a ka dhuruar All-llahu si duhet i mbulon nevojat e familjes sate; - kurr mos e harro nevojėn e edukimit tė duhur tė fėmijėve tu,e nėse ėshtė nevoja dėnoj ata pėr pandėgjueshmėri” (mosbindje).

 

 

 

9.FĖMIJĖT JANĖ TĖ OBLIGUAR T’I KRYEJN AMANETET E PRINDĖRVE

TĖ VDEKUR.

 

     Nuk janė tė rralla rastet kur prindėrit tanė pėr sė gjalli ose nė prag tė vdekjes lėnė ama-net diēka dhe ia lėnė detyrė fėmijve tė vetė,qė atė amanet t’a vėnė nė jetė pas vdekjes sė tyre.Pėrfundimisht,nė ate prindėrit kanė edhe tė drejt ligjore,sepse janė pronar deri nė njė tė tretėn e pasurisė sė tyre pėr rastin e vdekjes sė vetė nė ēka edhe dojn me e lėnė amanet.

     Nga hadithi i lartėshėnuar kemi vėrejtur,se fėmijėt janė – pėrveē tjerash – tė obliguat t’a kryejn amanetin tė cilin pas veti ua kanė lėnė prindėrit e tyre (vetėm,nėse ai ėshtė nė pėrputhshmėri me dispozitat e sheriatit),sepse nėse nuk e kryejn,bėjnė mėkat tė madh.   All-llahu xh.sh. nė Kur’an thot:

     “Kush bėnė ndryshimin e tij pasi qė t’a ketė dėgjuar (ditur) atė,mėkati pėr te u takon atyre qė e ndryshojnė.All-llahu dėgjon dhe di.” (Su.El Bekare aj.181).

     Mirėpo,nga pėrvoja e dijm se nė disa raste fėmijėt nuk e respektojnė dėshirėn e fundit tė prindėrve tė vetė.Ka pėr shembull raste kur prindėrit,tė cilėt kanė qen tė obliguar t’a bėjnė haxhin,por nuk e kanė bėrė deri sa kan qen tė shėndosh – e lėnė amanet (nė rastet e shumta gojarisht) qė pas vdekjes sė tyre tė dėrgojnė “bedel-haxh”.Mirėpo,kėte ndonjėri nga djemt dhe vajzat,si trashėgimtar ligjor tė tyre,e heshtin dhe e fshehin,edhe pse dėshi-ra e fundit e prindėrve tė tyre pėr ta duhet me qen si shkronja e ligjit.Ka edhe djem dhe vajza tė atillė,tė cilėt nė kėso rastesh kėrkojnė strehim nė shpekulime.Domethėnė,pėr t’a “pastruar” ndėrgjegjėn e vetė,”kalimthi” i dėrgojnė pėr ndokend nga disa monedha qė pėr babėn apo nėnėn e vdekur tė bėhet “bedel-haxhi” nė Meke.

     Ēfar guximi me e hesht dhe me e fsheh amanetin e huaj!A thua ai,i cili e bėnė ate,nė atė moment pėrgjithėsisht a mendon nė All-llahun xh.sh….!

      Disa nga mėsuesit islamik janė tė mendimit se fėmijėt janė tė obliguar edhe pa ua lėnė amanet me dėrguar “bedel-haxh” pėr prindėrit e vetė,nėse kanė qen tė obliguar pėr haxh dhe ate nė barrė tė pasurisė tė cilėn ua kanė lėnė prindėrit,e tek atėherė e lirojnė tė vdekurin nga njė pėrgjegjėsi e madhe para All-llahut tė Lartėsuar pėr lėshimin e bėrė tė njėrės nga pesė detyrat kryesore islame (haxhit).

     Rast i njejt ėshtė edhe me zeqatin dhe detyrimet tjera fetaro-pronėsore.Fėmijėt – nėse e dijnė se prindėrit e tyre kanė mbetur borgj te All-llahu xh.sh. – duhet pjesėn pėrkatėse tė pasurisė tė cilėn e kanė lėnė prindėrit me e nda nė emėr tė atyre borgjeve (“hukuku-llah”).Nėse ate e bėjnė,mund tė shpresojnė se i kanė shpėtuar prindėrit e vet nga dėnimi i rėndė dhe pėrgjegjėsia para All-llahut xh.sh.

     Kur prindėrit nuk lėnė asgjė nga pasurija e tyre,fėmija duhet prej pasurisė sė vetė – nė-se e kanė – t’a ndajnė zeqatin qė ka mbet borgj dhe tė dėrgojnė “bedel-haxh” pėr prindėrit e vetė,sepse nuk guxojnė tė lejojnė qė prindėrit e vdekur tė qėndrojnė me detyrime fetare, tė cilat kanė qen tė obliguar t’i kryejnė,por nuk i kanė kryer nė tėrėsi ose pjesėrisht.

     Nuk janė tė rralla rastet kur prindėrit vdesin,e mbesin nė obligime materiale ndaj nje-rėzve tjer,si psh.diēka kanė bler prej dikujt,por nuk e kanė paguar ose diēka kanė marr hua,e nuk e kanė kthyer dhe tė ngj.Tė gjitha kėto janė obligime tė rėnda,e edhe mė rendė ėshtė,nėse pėrkatėsi ate e bėnė me vetėdije dhe me qėllim qė mos t’a paguaj ose mos t’a kthej borgjin.Mėkatet e kėtilla dhe tė ngjajshme askujt nuk i falen me:”dua”,”hatme”, ”tevhid”,”jasinė”,por vetėm me kompenzimin material tė dėmit.Pėr kėte fėmijėt,si tė mė-sojnė pėr obligimet e kėtilla tė prindėrve tė vetė,duhet nga pasurija qė e kanė lėnė prindė-rit e vetė apo nga pasurija e vetė t’a paguajnė borgjin ose t’a kthejnė gjėsendin e marrur hua pėrsonit pėrkatės,e pastaj tė i drejtohen All-llahut xh.sh. dhe tė kėrkojnė faljen e atyre mėkateve prindėrve tė vetė.Kėte sigurisht do t’a bėjnė fėmijėt,tė cilėt i duan dhe i respek-tojnė prindėrit e vetė tė vdekur.

     Gjithėsesi vepra e mirė tė cilėn e bėnė njeriu nė emėr tė All-llahut xh.sh. dhe sevapi i arritur u dhurohet prindėrve tė vetė tė vdekur,do t’u ėshtė nė dobi.Kėte e shofim nga ky rast.Domethėnė,as’habi Enes r.a. tregon se as’habi Sa’di ka ardhur te i dėrguari e All-llahut dhe e ka pyetur:

     “O i dėrguari i All-llahut!Nėna mė ka vdekur,e nuk mė ka urdhėruar dhe as lėnė ama-net (qė tė bėjė diēka pėr shpirtin e saj).A do tė ketė dobi nėse ndaj sadak apo inkasoi diē-ka nė emėr tė saj?”Do tė ketė dobi.Nėse kurgjė tjetėr (nuk mundesh) qile njė pus (nga i cili njerėzit do t’i plotėsonin nevojat e veta,ashtu qė nga ajo e vdekura do tė ketė dobi”.

 

10.FĖMIJĖT JANĖ TĖ OBLIGUAR T’A LUSIN ALL-LLAHUN QĖ T’UA FAL MĖKATET PRINDĖRVE TĖ VET TĖ VDEKUR.

 

     Si kemi theksuar mė parė,deri sa i kemi prindėrit gjall ndaj tyre kemi detyrime tė shumta.Mirėpo,obligimet tona ndaj tyre nuk ndėrprehen edhe pas vdekjes sė tyre.Edhe atėherė ata,vazhdimisht deri nė vdekjen tonė,duhet t’i kemi nė mend,sepse edhe atėherė jemi nė obligime ndaj tyre.Njėra nga ato obligime ėshtė qė t’a lusim All-llahun xh.sh.qė t’i pranoi nėn mbrojtjen e mėshirės sė Tij dhe t’ua fal mėkatet tė cilat i kanė bėrė ndaj Tij (e jo ndaj njerėzve,padrejtėsinė dhe hakun e njerėzve,tė cilėt njeriu ia ka shkaktuar ndo-kujt,nė ēfardo aspekti,All-llahu nuk e fal.Pėr ate duhet pėrkatėsit ndėrmjetveti tė barazo-hen dhe tė pajtohen).All-llahu i Madhėruar,pėrveē tjerash,me Kur’an na urdhėron edhe kėte (deri sa i kemi prindėrit gjall):

     “Dhe nė shenjė mėshire shtrije pranė tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: ”Zoti im!Mėshiroi ata tė dy,sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl”.(Su.El Israė a.24).

     Nga ajeti i cituar shifet se nuk guxojmė tė harrojmė nė prindėrit e vdekur.All-llahu na udhėzon qė t’i drejtohemi Atij me lutje qė Ai t’i mėshiroi,jo vetėm sa janė gjall,por edhe kur tė vdesin.Prandaj,prindėrit tė cilėt vdesin si besimtar tė vėrtet,edhe tė vdekur do tė kanė dobi nga lutja tė cilėn e bėjnė fėmijėt e tyre te All-llahu i Madhėrishėm pėr faljen e mėkateve prindėrve tė tyre tė vdekur.

     Edhe pranė kujdesit mė tė madh,njerėzit – besimtarėt megjithatė vdesin me disa mėka-te,tė cilat vetėm All-llahu xh.sh. mundet me ua fal.Mirėpo,fėmijėt janė tė obliguar t’i drejtohen All-llahut xh.sh. dhe t’a lusin Ate qė t’ua fal mėkatet prindėrve tė tyre.Kjo ėshtė me tė vėrtet obligim i tyre fetar si qė e shofim nga hadithi,tė cilin e shenojnė Ebu Davudi,Ibni Maxhe dhe Ibni Habban nga as’habi Ebu Esid Ibni Malik,i cili thotė:

     “Me njė rast kemi ndejur te i dėrguari i All-llahut.Nė atė lutje njė njeri nga fisi Benu Seleme i tha:”O i dėrguari i All-llahut!A jamė i obliguar t’ua bėjė ndonjė tė mirė prin-dėrve tė mij edhe pas vdekjes sė tyre?” ”Po” – iu pėrgjegj i dėrguari i All-llahut (dhe ate): ”Me e lut All-llahun qė ti ndriqoi (shpėrblej) me dhuntit e Veta dhe t’ua pranoi veprat e  tyre tė mira;- me e lut qė t’ua fal mėkatet;-me ua kryer amanetet qė i kanė lėnė pėr sė gjalli; -me tregue dashni dhe me u bėrė vepra tė mira farefisit me tė cilėt prindėrit kanė mbajt lidhje, me u kujdes pėr miqėt e prindėrve tė vet”.

     Sa dobi do tė ket me e lut All-llahun xh.sh. qė t’ua fal mėkatet prindėrve tanė tė vde-kur,e shofim nga hadithi tė cilin e shėnon Teberaniu nga as’habi Ebu Se’id el-Hudraje r.a. i cili thotė se Muhammedi a.s. ka thenė:

     “Nė ditėn e gjykimit pas ndonjė njeriu do tė pasojnė veprat e mira (sevapet) si kodra. Njeriu do tė pyet:”Ēka ėshtė kjo”?Atėherė do t’i thuhet:”Kėto janė (sevapet) nga lutjet e fėmiut tėnd (djalit,vajzės apo tė dyve) me tė cilat e ka lut All-llahun me ti fal mėkatet”.

     All-llahu xh.sh. e thekson nė Kur’an se si Nuhi a.s. iu ka drejtuar All-llahu xh.sh. me lutje Kur’anore:

     “Zoti im,mė fal mua dhe prindėrit e mi,dhe ata qė hynė nė shtėpinė t’ime,duke qenė besimtarė,edhe besimtarėt e besimtaret,ndėrsa jobesimtarėve mos u shto tjetėr,vetėm dėshprim”.(Su.Nuh aj.28).

     Nėse i dėrguari i All-llahut – Nuhi a.s. – e konstaton pėr tė vlefshme dhe tė nevojshme me e lut All-llahun e Lartėsuar pėr faljen e mėkateve tė veta dhe tė prindėrve tė vetė,si ne mos t’a bėjmė ate atėherė!

     Tė parėt tanė shpesh i kanė pėrkujtuar tė vdekurit e vetė.Edhe sot neve – tė paktėn ne tė vjetėrve – na ėshtė nė kujtim qė nė prak tė ēdo tė premte dhe tė hėne pas akshamit ėshtė kėnduar “Jasini” pėr tė vdekurit.Gjithashtu ėshtė kėnduar nė prak tė Bajramit,natėn e mubarekut,si dhe nė Bajram.E sot? Sa janė prej nesh tė cilėt i pėrkujtojnė me Kur’an prindėrit e vetė?Atėherė mos tė shpresojmė se fėmija tanė do tė na pėrkujtojnė,sepse nuk na kanė parė neve duke i pėrkujtuar prindėrit tanė.

     Sufjan Ibni Ujejne thotė:“Ai musliman i cili rregullisht dhe si duhet i fal tė pesė vaktet e namazit – nė atė mėnyrė do tė tregoi falėnderim ndaj All-llahut xh.sh. pėr dhuntit e pa-numėrta tė Tij,e ai i cli pas ēdo namazi e lut All-llahun pėr faljen e mėkateve tė prindėrve tė vet,ai nė atė mėnyrė (tė paktėn deri diku) do t’ua paguaj borgjin atyre”.

     Nuk kishte me na ardhė rėndė sė paku me nga njė “Fatiha” qė t’i pėrkujtojmė prindėrit tanė tė vdekur pas faljes sė ēdo namazi,sepse edhe kjo kishte me qen shenjė e dukshme e pėrkujtimit nė tė vdekurit tanė.

 

11.TĖ OBLIGUAR JEMI TĖ KUJDESEMI PĖR MIQĖT E PRINDĖRVE TANĖ

TĖ VDEKUR

 

     Muhammedi s.a.s.v. me njė rast ka thėnė:

     “Tė gjithė njerėzit (pa marr parasysh pėrkatėsinė racore,klasore,nacionale,ideologji-ke dhe ngjyrės sė lėkurės) janė krijesa tė All-llahut.All-llahut mė i dashuri nga mesi juaj ėshtė ai i  cili (nė emėr tė Tij dhe pėr dashurin e Tij) mė sė shumti bėnė dhe u kontribon krijesave tė Tij”.

     Me njė rast tjetėr gjithashtu ka thėnė:

     “Mė i miri ėshtė ai njeri,i cili (qoftė moralisht apo materialisht) u shėrben njerėzve,e mė i keqi ėshtė ai njeri,i cili (nė ēfardo mėnyre) u sjell dėm njerėzve”.

     Ēdokujt i ėshtė e kjartė,se Muhammedi a.s. – duke folur nė emėr tė All-llahut xh.sh. – ka dėshiruar – pėrveē tjerash qė pėrmes raporteve tė mira ndėrnjerėzore tė vendos vėlle-zėri univerzale,pa tė cilėn nuk ka fat (lumturi) nė kėtė botė.Si e shofim,ai edhe para katėr-mbėdhjet shekujve i ka ftuar ithtarėt e vetė tė vendosin vėllezėri tė pėrgjithshme,dhe ate jo vetėm ndėrmjet veti por edhe me tė gjithė njerėzit,pėrmes bėmirėsive tė veta dhe sjell-jeve tė veta tė bukura.

     Hadithet e lartėshėnuara,si edhe shumė tė tjera,si dhe ajetet Kur’anore tė panumėrta nxisin,a edhe sot i nxisin njė numėr tė madh tė besimtarėve-Musliman tė vendosim me shumė njerėz raporte tė mira dhe prej tyre tė krijojnė miqėt e vetė mė tė mirė,tė cilėt ėshtė e nevojshme t’i ruajmė,sepse pa miqė jeta kishte me qen e zymtė.Bukur thotė njė shkrim-tar turk:

”Kujdesu mirė pėr miqėt e tu,sepse ata janė krihėt me tė cilėt fluturon dhe strehimorja nė tė cilėn fshifesh”.

     Proverbat e popullit tonė thonė:

     “Bota pa njerėz,e njeriu pa miqė – as gjė nuk vlejnė”.

     “Kush jetonė pa miqė,ai nė jetė nuk ka kurrfar kėnaqėsije”.

     Miqėsinė,tė cilėn prindėrit tanė e kanė vendosur me disa njerėz,nuk kishte me guxuar me e shterr vdekja e prindėrve.Kėtu nuk vlen proverbi popullor:

     ”Vdiq kumbara,ndėrpritet (vdes) kumbarija”.

     Detyra e jonė kishte me qen – sepse ashtu Islami na mėson – qė t’a vazhdojmė dhe t’i thellojmė raportet miqėsore me miqėt e prindėrve tanė tė vdekur,sepse vetėm nė atė mė-nyrė rrethi i vėllezėrisė sė pėrgjithshme zgjėrohet.

     Miqėt e prindėrve tanė tė vdekur duhet t’i vizitojmė,t’i ftojmė,tė tregojmė kujdes pėr t’a dhe shpesh t’i vizitojmė,sikuse e kanė bėrė prindėrit tanė.Ashtu ne na mėson Islami. Duhet t’a dijmė,se ai i cili i viziton miqėt e prindėrve tė vetė tė vdekur,ėshtė njejt sikurse me i vizituar edhe prindėrit e vetė tė vdekur.Kėte e shofim nga hadithi,tė cilin e shėnon Ibni Habbanod nga as’habi Ebu Burde r.a.,i cili thotė:

     “Erdha nė Medine.Menjėherė mė vizitoi Abdullah ibni Omeri dhe mė tha:”A e din pėr ēka tė kam ardhur nė vizitė?”Jo nuk e dij” – i thash,e ai mė tha:”E kam ndėgjuar kur i dėrguari i All-llahut ka thėnė:”Kush dėshiron t’a vizitoi babėn e vet nė varr,le t’i vizitoi miqėt e babės (ahbabėt)”.Ndėrmjet babės t’im Omerit dhe babės tėnd ka egzistuar miqėsi dhe dashuri e madhe,dhe pėr kėte kamė ardhur tė tė vizitoi,(sepse e dij se edhe nė atė mė-nyrė barėm deri diku do t’i dal hakut babės t’im tė vdekur)”.

     Edhe fėmijėt e miqėve tė prindėrve tanė tė vdekur duhet t’i ruajmė dhe t’u tregojmė kujdes,sepse edhe ajo bjen nė radhėn e bėmirėsive tė mėdha.Kėte e shofim nga hadithi tė cilin e shėnon Muslimi nga as’habi Abdullah ibni Dinara r.a.,i cili thotė:

     “Njė beduin(njeri nga shkretėtira) nė rrugėn e Mekės e takoi Abdullah ibni Omerin,i cili menjėheri i dha selam,e mori nė gomarin tė cilin e kaluronte,ashtu qė bashk me to ia dha edhe mbulesėn nga koka (e cila Abdullah ibni Omerin e mbronte nga dielli).I thamė (Abdullah ibni Omerit) – tregon Abdullah ibni Dinari:”Zoti tė ka dhėnė ēdo tė mirė”!(Qė po ia tregon gjithė atė pėrkujdesje?).Beduinėt me pak pėrkujdesje kėnaqėn.(Nė kėtė Ab-dullah ibni Omeri) tha:”Baba i kėtij njeriu ka qen mik (shok) i madh i Omer ibni Hattabit (rp. babės t’im),e unė e kamė ndėgjuar tė dėrguarin e All-llahut kur ka thėnė:”Nė bėmi-rėsitė mė tė mėdha  pėrketė edhe tregimi i respektit (konsideratės) familjes sė miqėve (shokėve) dhe ahbabėve tė babės tėnd”.

     Si po e shofim,me tregimin e kujdesit dhe thellimin e miqėsisė me miqėt e prindėrve tanė tė vdekur,i bėjmė All-llahut vepėr tė kėndshme,pėr ēka All-llahu do tė na shpėrblej,e njėherit nė atė mėnyrė,deridiku pjesėrisht,do t’u dalim hakut prindėrve tanė tė vdekur.

 

 

 

 

12.MUSLIMANI I CILI KA QEN I NDĖGJUESHĖM NDAJ PRINDĖRVE DO TĖ GJENDET NĖ SHOQĖRINĖ E TĖ DĖRGUARVE TĖ ALL-LLAHUT,

SHEHIDĖVE DHE …

 

     Tė paktė janė njerėzit tė cilėve nuk iu ėshtė nė nder me pas mikun ndonjė njeri me dinjitet tė lartė ose njeri i dalluar,sepse ajo i ofron kėnaqėsi.Kur veē ashtu ėshtė nė kėtė botė,kujt prej nesh atėherė nuk kishte me i qen nder i madh qė nė botėn e ardhshme,nė xhennet,mos me qen nė shoqėrinė  e tė dhashurve tė All-llahut – pejgamberėve dhe be-simtarėve mė tė pėrzgjedhur nga Ai si dhe luftėtarėve (shehidėve)?Ate ēdo musliman i vėrtetė duhet t’a dėshiroi.Pėrfundimisht,deri te ai nder nuk ėshtė vėshtir tė arrihet,vetėm se duhet pakėz me u pėrpjek (munduar).

     Atyre,tė cilėt sinqerisht e besojnė All-llahun dhe tė dėrguarit e Tij,Muhammedi a.s. u garanton se nė xhennet kanė me qen nė shoqėrinė e tė dėrguarve tė All-llahut,njerėzve tė sinqert dhe tė vėrtetė si dhe shehidėve (luftėtarėve pėr din),por vetėm me kusht qė bashk me kėto kanė qen tė ndėgjueshėm (nėnshtruar) ndaj prindėrve tė vetė,ashtuqė janė kujde-sur pėr t’a dhe iu kanė bėrė mirė.Kėte e shofim nga hadithi tė cilin e shėnon Ahmedi dhe Teberaniu nga as’habi Amr ibni Murreta el-Xhuhenijje,i cili tregon:

     “Ka ardhur njė njeri te i dėrguari i All-llahut dhe i ka thenė:“O i dsėrguari i All-llahut! Besoi dhe deklaroj se pėrveē All-llahut nuk ka Zot tjetėr,e njėkohėsisht deklaroj se ti je i dėrguar i All-llahut.I fali tė pesė namazet ditore,e japi zeqatin me rregull dhe e agjėroj muajin e Ramazanit”.Nė ate i dėrguari i All-llahut i tha:”Kush vdes e i ka kryer obligimet fetare tė numruara,do tė gjendet (nė xhennet dhe ate) nė shoqėrinė e tė dėr-guarve tė All-llahut,shehidve dhe besimtarėve tė sinqert dhe ate njėri pranė tjetrit si gishti pranė gishtit, por vetėm nėse ka qen i ndėgjueshėm dhe i mirė ndaj prindėrve tė vetė”.

     All-llahu xh.sh. nė Kur’anin famėlart thot:

     “69.E kush do qė i bindet All-llahut dhe tė dėrguarit,tė tillėt do tė janė sė bashku me ata qė All-llahu i shpėrbleu:(me) pejgamberėt,besnikėt e dalluar (tė drejtit),dėshmorėt dhe me tė mirėt.Sa shokė tė mirė janė ata!

      70.Ky shpėrblim i madh ėshtė prej All-llahut.Mjafton qė All-llahu di mė sė miri.”

     Nuk mund tė mendohet se dikush ėshtė i pėrkushtuar si duhet All-llahut xh.sh. e njė-kohėsisht nuk ėshtė i ndėgjueshėm ndaj prindėrve tė vetė,sepse vetė mosndėgjueshmėrija ndaj prindėrve tregon se njeriu ėshtė i pandėgjueshėm ndaj All-llahut tė Lartėmadhėri-shėm. (Su.Nisaė aj.69-70).

     Nuk mund tė mendohet se dikush ėshtė i nėnshtruar si duhet ndaj All-llahut xh.sh. e njėkohėsisht nuk ėshtė i nėnshtruar (ndėgjueshėm) ndaj prindėrve tė vetė,sepse vetė pa-ndėgjueshmėrija ndaj prindėrve tregon se njeriu ėshtė i pandėgjueshėm edhe ndaj All-llahut tė Lartėsuar.

 

13.RESPEKTONI PRINDĖRIT,PASTAJ EDHE FĖMIJĖT T’UAJ DO

T’JU RESPEKTOJNĖ.

 

     Kush prej nesh nuk kishte me dėshiruar qė fėmija e tij tė mos janė tė vyer,tė njerėzi-shėm,tė ndershėm,e parasegjithash t’a respektojnė dhe sipas nevojės materialisht t’a ndih-mojnė?Fėmijėt e ndershėm pėr prindėrin janė pasurija (thesari) mė e madhe dhe kėnaqė-sija shoqėrore.

     Qė t’i kemi fėmijėt tė atillė,duhemi edhe ne vetė tė pėrpiqemi dhe tė kujdesemi qė t’i edukojmė si duhet dhe nė frymėn Islame.Por edhe diēka!Njėri nga kushtet qė fėmijėt tanė tė na respektojnė ėshtė,qė edhe ne t’i respektojmė prindėrit tanė,pastaj nė atė mėnyrė e meritojmė te All-llahu xh.sh. qė edhe ne tė na respektojnė fėmijėt tanė.Nė kėtė na e ka tėrheq vėrejtjen vetė Alejhisselami.Domethėnė,as’habi Ebu Hurejre r.a. thotė se Muham-medi s.a.v.s. ka thėnė:

     “Bėhuni tė ndershėm ndaj grave tjera,e pastaj edhe gratė e juaja do tė janė tė nders-hme.Respektoni prindėrit e juaj dhe bėnju mirė,e pasataj edhe ju do tė iu respektojnė fė-mijėt e juaj.Kujt t’i vjen miku i vetė (apo ndonjė njeri i rendomt) pėr t’i kėrkuar falje pėr ofendim moral (ose dėm material),le t’a pranoj atė kėrkim-falje (dhe le tė pajtohet me te), sepse nėse ate nuk e bėnė,nuk do tė ketė nė ditėn e Gjykimit tė drejt afrimi burimit (t’im) tė ashtuquajtur “Havzi Kevser”.

     Me njė rast tjetėr Alejhisselami deklaron:

     “Bėhuni tė mirė ndaj prindėrve,e pastaj edhe fėmijėt e juaj do tė janė tė mirė ndaj jush; silluni nė mėnyrė tė bukur ndaj tyre,e pastaj edhe gratė e juaja do tė sillen bukur me ju”.

     Kėte qė e ka thenė Muhammedi a.s. nė pikėpamje tė fėmijėve,plotėsisht ėshtė e kup-tueshme,sepse kur fėmijėt tanė na shfin se si ne po i respektojmė prindėrit tanė edhe ata vetė do tė mėsohen (ambijentohen) tė na respektojnė.

     Edhe pėr kėshillat tjera,pėr tė cilat Muhamedi a.s. nė kėtė hadith na porosit,duhet tė mendojmė,sepse nė fushėn e moralit dhe nė raportet ndėrnjerėzore nuk i kemi tė gjitha nė rregull,pėr tė cilat mundemi tė pendohemi edhe nė kėtė botė por edhe nė botėn tjetėr.

 

 

14.MOSNDĖGJUESHMĖRIA (MOSBINDJA) NDAJ PRINDĖRVE U PĖRKET MĖKATEVE TĖ MĖDHA.

 

     Ēdo musliman i ndėrgjegjshėm pakėz duhet tė kujdeset qė me vetėdije ose me qėllim tė mos e bėjė as mė tė voglin mėkat,e pėr mėkatet e mėdha nuk bėhet fjalė,sepse ato do-methėnė janė inat i hapėt ndaj All-llahut tė Madhėrishėm.

     Mosndėgjueshmėrija ndaj prindėrve radhitet nė mėkatet e mėdha,ēka e shofim nga deklarata e Alejhisselamit,tė cilėn na e transmeton Ibni Habban nga vepra “Kitabun-nebi-jji”,e cila thotė:

     “Mohimi i All-llahut ose besimi nė shum zotėra; - mbytja e besimtarit-mu’min (si dhe jomuslimanit) pa shkak tė arsyeshėm; - ikja nga radhėt luftarake,tė cilėt luftojnė nė rru-gėn e All-llahut; - refuzimi i ndėgjueshmėrisė ndaj prindėrve tė vetė; - me e bind gruan e ndershme pėr amoralitet; - me u bė sikur po pregadit sehire (e bėnė me qėllim qė tjetrit t’i sjell tė kėqija); - me u shėbye me kamatė dhe me e shpėrdoruar (pėrvehtėsuar) pasu-rinė e jetimit; - nė ditėn e Gjykimit merren si mėkatet mė tė mėdha (tė cilat njė njeri i ka bėrė)”.

     Hadith tė ngjajshme shėnon edhe Buhariu nga as’habi Abdullah ibn Amra ibnul Asa,i cili thotė se Alejhisselami ka thenė:

     “Nė mėkatet e mėdha radhiten: mohimi i All-llahut ose besimi nė shum zotėra;- mby-tja e njeriut (pa shkak tė arsyeshėm);- betimi i rrejshėm me vetėdije,e me qėllim tė mash-trimit dhe shkurtimit tė drejtave tė atij qofshin morale apo materiale,edhe me qen i pa-ndėgjueshėm dnaj prindėrve tė vetė”.

     Me njė rast – si shkruan pėr te:Buhariu,Muslimi dhe Teberaniu nga as’habi Ebu Bekri – Alejhisselami nė shoqėrimin e as’habėve ka pyetur:

     “A doni t’ua them se ēka konsiderohet mėkati mė i madh?” (Kėtė pyetje e ka pėrsėri-tur tri herė).”Po,duam o i dėrguari i All-llahut” – kemi thėnė,e ai na ka thėnė:”Mohimi i All-llahut dhe refuzimi i ndėgjueshmėrisė ndaj prindėrve”.Deri sa e thoshte kėte (thotė h. Ebu Bekri),i dėrguari i All-llahut ishte i mbėshtetur e pastaj u ul dhe tha:”(Nė mėkatet e mėdha pėrveē kėtyre radhiten edhe) rrena dhe dėshmimi i rejshėm”.Kėtė (tė fundit) aq shum e ka pėrsėritur (thotė h.Ebu Bekri) sa qė kemi filluar tė pėshpėrisim:”A do t’a ndėr-prej”.

     Gjithashtu Buhariu e shėnon hadithin nga asa’habi Mugire ibni Shu’be i cili e ka ndė-gjuar dhe e ka mbajt nė mend se Muhammedi a.s. ka thenė:

     “All-llahu rreptėsisht ua ndalon: mosndėgjueshmėrinė ndaj prindėrve; - varrosjen e fėmijėve femra tė gjalla (e cila ka qen dukuri e shpesht nė kohėn paraislamike); - ngurri-min e dhėnjes sė zekatit; -grumbullimin e pasurisė pa shpenzuar nė rrugėn e All-llahut. Gjithashtu All-llahu ua ndalon tė folni “thash e theme”,e para se gjithash ua ndalon pėr-gojimin dhe rrenėn.Ua ndalon qė pa nevojė tė mos kėrkoni asgjė nga tė tjerėt dhe mos t’i hulumtoni gjėrat dhe punėt e njerėzve tjer (ku ju nuk jeni pėr asgjė tė interesuar),si dhe nė luks t’a shpenzoni pasurinė t’uaj”.

     Me kėtė hadith Muhammedi s.a.v.s. na  ka paralajmėruar ne – se pėrveē nevojės sė ndėgjueshmėrisė ndaj prindėrve – edhe nė disa gjėra shum tė rendėsishme pėr tė cilat du-hemi seriozisht t’i kemi nė konsideratė,sepse e tėra ajo ėshtė nė interesin tonė.

 

 

 

 

15.KUSH E REFUZON BINDJEN (NDĖGJUESHMĖRINĖ) PRINDĖRVE,E KA REFUZUAR BINDJEN EDHE ALL-LLAHUT xh.sh.

 

     Nė rend tė parė jemi tė obliguar t’i jemi tė nėnshtruar dhe tė ndėgjueshėm All-llahut xh.sh. e menjėherė pastaj prindėrve tanė.Vetėm,ndėgjueshmėrinė mundemi t’ua mohojmė vetėm atėherė,nėse na urdhėrojnė tė bėjmė diēka qė ėshtė me fe (besim) e ndaluar,si e kemi theksuar mė lart.

     Kush e revokon ndėgjueshmėrinė ndaj prindėrve,njėkohėsisht e ka revokuar ndėgjue-shmėrinė edhe vetė All-llahut xh.sh.Ashtu na thotė Muhammedi a.s.,ēka e shofim nga ha-dithi tė cilin na e shėnojn:Teberaniu,Ibni Habba,Hakimi dhe Tirmiziu nga as’habi Abdu-llah ibni Amri r.a.,i cili thotė se Alejhisselami ka thėnė:

     “Kush i kėnaq (ua plotėson dėshirat) prindėrit (pjesėrisht) e ka kėnaq edhe All-llahun, e kush e refuzon ndėgjueshmėrinė ndaj prindėrve ai e ka refuzuar ndėgjueshmėrin edhe ndaj All-llahut xh.sh.”.

     Me njė rast tjetėr Muhammedi a.s. ka thėnė:

     “Nė kėnaqėsinė e prindėrve tanė (ndaj nesh) ėshtė edhe kėnaqėsija e All-llahut,e pandėgjueshmėrija jonė ndaj prindėrve ėshtė (njėkohėsisht) pandėgjueshmėri ndaj All-llahut”.

 

 

 

 

 

16.ME I SHARĖ DHE MALLKUAR PRINDĖRIT RADHITET NĖ MĖKATET

E MĖDHA

 

     Ky nėntitull sigurisht na duket pakėz i ēuditshėm.Edhe vetė do tė pyesim:”Athua ka djem dhe vajza tė atillė tė cilėt janė tė gatshėm qė t’i shajnė prindėrit e vetė dhe t’i mall-kkojnė ata”?Mirėpo,e vėrteta ėshtė se ka njė numėr i madh njerėzish tė tillė tė cilėt i shajnė – qofshin tė gjallė apo tė vdekur – prindėrit e vetė ose nė mėnyrė tė caktuar i mall-kojnė.Me mėkatarėt e atillė pėrditė takohemi.

     Ēka krejt ndėgjojmė prej fėmijve tanė,”shpresa” e jonė e ardhshme,tė cilėt nė tufa bre-dhin rrugėve dhe tė cilėt nė bisedėn mė tė thjesht ia shajnė njri tjetrit,dhe ate nė mėnyrėn mė brutale,nėnėn,babėn e ngjajshėm.Mirėpo,e keqja dhe marria edhe mė e madhe ėshtė kur ndėgjojmė njerėzit e rritur dhe tė “menēur”,se si nė zėnkėn mė tė thjesht njėri tjetrit ia shan prindėrit ose nė ndonjė bisedim apo tregim ia shan nėnėn apo babėn dikujt tjetėr.

     Njeriu pakėz i menēur nuk do t’a bėnte ate,sepse nuk dėshiron qė atij dikush me ia sharė prindėrit dhe ata tė vdekur t’ia “tronditė” nė dhe.Nė tė kundėrtėn,sharja e nxit the-trin qė edhe ai t’a shaj ate.

     Muslimani nuk guxon kėrkujt me i dhėnė shkak pėr me ia sharė prindėrit – qofshin tė gjallė apo tė vdekur ata – sepse nėse janė gjallė,me ate ua vret nderin dhe shembėlltyrėn,e nėse janė tė vdekur,atėherė ata i vėnė para pėrgjegjėsisė sė madhe sepse pas veti kanė lėnė fėmijė ashtu tė pa edukuar,tė cilėt sillen pa far kulture,ngatėrrohen me tė tjerėt dhe me ate u jepin shkak mėkatarėve tjer qė t’ua shajnė prindėrit e gjallė apo tė vdekur.

     Islami e ndalon sharjen dhe mallkimin e prindėrve tanė,sikurse edhe tėrthorazi tė bėhet ajo,gjegjsisht me nxitjen e tjetrit qė tė na i shan nėnėn ose babėn apo tė na i mallkojė ata. Duhet t’a dijmė se ajo radhitet nė mėkatet e mėdha,ēka e shofim nga hadithi tė cilin e sjell Teberaniu nga as’habi Abdullah ibnul-Asa,i cili thotė se Muhammedi a.s. ka thenė:

     “Sharja dhe mallkimi i prindėrve tė vetė radhitet nė mėkatet e mėdha.”O i dėrguari i All-llahut!A thua ka ndokush qė i shan dhe i mallkon prindėrit e vetė?” – pyetėn ashabėt e pranishėm,e ai u tha:”Ka.Nėse njėri tjetrit ia shan prindėrit apo ia mallkon,e ai ia kthen ate,nė atė mėnyrė njeriu i shan dhe i mallkon prindėrit e vetė”.

     As’habi Ebul-Muharik r.a. thotė se me njė rast nė shoqėrinė e as’habėve Muhammedi a.s. ka thėnė:

     “Me rastin e Mi’raxhit kamė kaluar pranė njė njeriu i cili ishte ulur i rrethuar me nurin e Arshur-Rrahmanit.Kamė pyetur: ”A ėshtė kjo ndonjė melaqe (e shkelqyeshme)? ”Mė kanė thėnė: ”Nuk ėshtė”.”A ėshtė dikush nga tė dėrguarit e Allahut?”.”Nuk ėshtė” – prap mė kanė thėnė.”Po kush ėshtė atėherė?” – pyeta.”Ky ėshtė njeri (musliman) i cili: shum e ka pėrkujtuar All-llahun dhe vazhdimisht e Ka bėrė dhikėr;i cili rregullisht dhe si duhet i ka falur pesė namazet ditore dhe ate me xhemat dhe i cili nuk i ka sharė prindėrit e vetė”.

     Si kemi thėnė mė lartė,dukurija e sharjes sė nėnės dhe babės ėshtė bėrė gadi postėpur-tekė e thjeshtė nė bisedimet mė tė thjeshta tė shumicės sė njerėzve.E vėrteta,ate njerėzit e kulturuar nuk e bėjnė,por ėshtė e saktė se edhe nga njerėzit nė dukje tė kulturuar ate e ndėgjojmė ndonjėherė.Pėr kėte duhet qė veē prej vegjėlije fėmijėt me i ēmėsuar nga tė sharėt,nėse dėshirojmė qė kėrkush tė vdekurit tanė mos me n’ai “trondit” nė varr.

 

 

 

 

17.PĖR MOS BINDJE NDA PRINDĖRVE FĖMIJĖT DO T’A SHIJOJNĖ

DĖNIMIN EDHE NĖ KĖTĖ BOTĖ.

 

     Tė shumta janė punėt e kėqija tė cilat disa njerėz i bėjnė,dhe ashtu gabojnė ndaj All-llahut xh.sh.Pėr ato All-llahu xh.sh. do t’i dėnojė,nėse jo nė kėtė botė,sigurisht nė Ahiret po,nėqoftėse me kohė sinēerisht nuk pendohen dhe nuk i drejtohen Atij pėr falje.

     Shumica e njerėzve mendojnė,se nė kėtė botė munden tė bėjnė ēka tė dėshirojnė,dhe se pėr ate askush nuk bėnė llogari,si dhe pėr krejt ato askujt nuk do t’i japin llogari.Ai,i cili mendon ashtu,keq gabon,se All-llahu xh.sh. nė Kur’an ka thėnė:

     “42.(Muhammed!).E ti kurrsesi mos e mendo All-llahun si tė pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė zullumqarėt;Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrderisa njė ditė nė tė cilėn sytė shtangėn (mbesin tė hapur).

     43.(atė ditė) Ata tė ngutur e duke i ngritur kokat e tyre lartė,nuk lėvizin sytė e tyre (pėr tė shikuar),e zemrat e tyre janė tė zbrazura (nga friga).” (Su.Ibrahim,aj:42 – 43).

     Nė njė ajet tjetėr All-llahu xh.sh. thotė:

     “61.Sikur All-llahu t’i dėnonte njerėzit (zullumqarė) pėr shkak tė mizorisė sė tyre,nuk do tė linte mbi tė (tokė) asnjė gjallesė,por Ai i lė ata pėr mė vonė deri nė afatin e caktuar, e kur tė vijė afati i tyre,pėr asnjė moment nuk mund t’a vonojnė as t’a ngutin”.(Su.Nahl –ajeti:61).

     Mirėpo,fėmijėt,tė cilėt janė tė pandėgjueshėm ndaj prindėrve tė vetė,tė cilėt i ofendo-jnė dhe i ngacmojnė babėn dhe nėnėn,tė cilėt nuk ua dhėnė postin e duhur prindėrve,nuk guxojnė tė janė tė qet dhe tė mendojnė se nė kėtė botė do tė kalojnė pa dėnim tė sigurt, sepse psherėtima e prindėrve ėshtė aq e rėndė sa qė All-llahu xh.sh. fėmijėt ashtu tė pa-ndėgjueshėm do t’i dėnojė edhe nė kėtė botė.Kėte e shofim nga hadithi tė cilin na e trans-meton Ebu Bekri,i cili thotė:

     “Pėr tė gjitha mėkatet,pėrveē mosbindjes ndaj prindėrve,All-llahu kujt tė do ia vonon dėnimin deri nė ditėn e Gjykimit,ndėrsa pėr mosbindje ndaj prindėrve All-llahu ua jep dėnimin (fėmijve tė pabindshėm) edhe para vdekjes (sė tyre)”.

     Qė kuptimi i hadithit tė cituar tė na bėhet edhe mė i kjart,e sjellim tregimin nė vijim. Domethėnė,ka qen njė njeri,i cili,duke punuar dhe kursyer,ėshtė pregaditur pėr haxh.Kur ka arrijt dhe i ka kursyer aq para,sa kanė qen tė mjaftueshme pėr haxh,ka vendosur tė niset pėr rrugė kur t’i vij koha.Mirėpo pasi ka qen i hastretit,nėna ka filluar t’a kundėr-shtoi pėr hazh duke i thenė:

     “Biri i im!Ty tė kamė vetėm njė,pėr hastret!Pėrveē asaj nuk kam tjetėrkend.Unė jamė e shtyer nė moshė.Jamė plakė e vėrtet.Edhe ndonji vjet mos shko nė haxh,sėpaku deri sa tė vdes unė.Ti ja i ri,ke kohė ende pėr haxh.Nuk mundem kurrsesi tė mbetem vetėm”.

     Djali as tė ndiej.Nuk dėshironte tė abstenoj nga qėllimi i vetė,dhe pėrkundėr dėshirės sė nėnės dhe pa hajr-duan e saj u bė gadi dhe u nis.Duke udhėtuar njė ditė dhe tė dytėn ditė arrijti nė njė qytet.Kthehet nė njė bujtinė pėr me bujt.Kur ishte koha e namazit tė ja-cisė shkoi nė xhami.Pas mbarimit tė namazit tė jacisė,mbetet vetėm nė xhami qė tė fal diēka nga namazet e mbetura dhe tė lutet.

     Rasti e deshi qė mu nė atė kohė,nė afėrsi tė asaj xhamije,njė hajdut hyn nė njė shtėpi me vjedh,por e shofin fqinjėt,dhe fillojnė ndjekjen e tij.Hajduti i vėren dhe fillon me ik,e ata lėshohen pas tij.Mirėpo kur arrijn te xhamija zhduket hajduti,sikur me e pas lėshuar toka.Duke e kėrkuar rreth xhamiė se mos ėshtė fshehur kund,njėri nga ndjekėsit shiqon pėr dritare,dhe kur e vėren haxhiun nė xhami mendon se ėshtė ai hajduti i cili iu ka fshe-hur,dhe i thėrret shokėt:

     “Kėndej,shpejt kėndej!Qe ku ėshtė nė xhami,po bėhet sikur kur falet!”.

     Ata menjėherė mblidhen,shpejt hyjn nė xhani dhe bėtasin:

     “Ah hajdut,tani je vėrsulur me u fal,a pakėz mė parė ke dashur me e vjedh fqiun tone”.

     Haxhija aq shumė befasohet,sa qė nuk mundet asnjė fjalė me e thėnė.Ata menjėherit e zėnė,e lidhin dhe ia dorėzojnė gjykatės.Pasi qė nė atė ngjarje ishin tė pranishėm tė gjithė dėshmitarėt,gjykata merr vendim qė t’i prehet dora,e pastaj tė endet nėpėr shesh dhe me zė t’a kumtoj shprehjen:

     “Kėshtu do t’i ndodh ēdokujt,kush vendos me vjedh!”.

     “Mos thėrritni ju ashtu!” – ju thotė haxhija – por thėrritni dhe thuani:

     “Kėshtu do t’i ndodh ēdokujt kush nuk e ndėgjon nėnėn e vetė”.

     Kur tė pranishmit e pyetėn pse tė thėrrisnin ashtu,ai ua tregoi mirė tė gjitha dhe u tha se ėshtė nisur pėr nė haxh,por pa lejėn e nėnės,dhe pėr ate e ka nxėnė fatkeqėsija,se kurr nuk ka qen hajdut.Kur ata i ndėgjuan ato,tė gjithė shumė u ēuditėn.Gjykata menjėherė e liroi nga ēdo faj dhe e lėshoi nė liri,dhe haxhiu ynė i padėnuar abstenon nga udhėtimi i mėtejmė dhe menjėherė kthehet nė shtėpinė e vetė,nga friga se mos po e gjen edhe ndonjė fatkeqėsi edhe mė e madhe si shkak i mosndėgjueshmėrisė ndaj nėnės.

     Dėnimi,tė cilin njeriu e meriton pėr shkak tė mosndėgjueshmėrisė ndaj prindėrve tė vetė,mundet me qen nė forma tė ndyshme,sepse All-llahu xh.sh. ėshtė i fuqishėm qė nė mėnyra tė ndryshme T’a dėnoi njeriun.Mėkatarit a thua i duhet dėnim mė i madh nė kėtė botė se kur fėmijėt e tij,pėr tė cilėt ka punuar,ka jetuar dhe tė cilėt  kanė qen pėr te mė tė dashur se drita e syrit ia refuzojnė ndėgjueshmėrinė?!Mu atėherė,kur njeriu prźt kėnaqėsi mė sė shumti nga fėmijėt e vetė – ajo shpresė mund t’a trathtoj.

     Ende nga ditėt shkollore si nxėnės mė kujtohet njė episodė,e cila edhe sot mė fluturon para syve.Njė plakė,nė dukje grua elegante,pranė tre djemve tė cilėt punonin dhe bukur fitonin,ka qen e uritur pėr bukė.Pėr tė qen fatkeqėsija edhe mė e madhe,njėri nga tre djemt e plakės (mė i vjetri),disa herė vrullshėm me thikė nė dorė ka dhashur t’a pres nė-nėn,e cila nė mjerimin e vetė kėrkonte strehim nė lagje (mėhallė).

    Nuk kam njohuri se si kjo nėnė nė ditėt e saj tė rinisė ėshtė sjellur me prindėrit e vetė, por ėshtė me rėndėsi tė shtrohet pyetja:a thua a ka mundur ajo me pėrjetuar poshtėrim mė tė madh se qė ėshtė ky?Gjithashtu ėshtė me rendėsi tė theksohet edhe kjo se,qė tė tre djemt e plakės kanė vdekur relativisht tė rinjė,e para pėrfundimit tė jetės gati tė gjithė prej tyre kanė ra nė shkopin e lypėsit.

     Pra,dėnimi nuk u ka munguar edhe nė kėtė botė.

     Proverbi popullor thotė:”E keqja (e liga) kthehet nė tė njėjtat opinga”. Na duket se kėtu ka diēka tė vėrtetė,e ate e shofim edhe nga ky tregim:

     Domethėnė,egziston tregimi popullor i cili thot:“Njė djali iu kishte mėrzitur baba i vetė,pasi qė ishte i pafiqishėm (i mplakur).Njė ditė djali e merr babėn e vetė kaliboq dhe e dėrgon nė pyll me qėllim qė t’a braktis tė gjallė, ndoshta do t’a hanin bishat e malit.Kur djali,duke e bartur babėn e vetė kaliboq,arrijti deri te njė lis  (dru) i madh te i cili u bė gati t’a hudh dhe t’a braktis babėn e vetė,baba e pyeti djalin: ”Bir,ēka e ke pėr ndėrmend me ba me mua? “Dua me tė lėnė kėtu dhe me tė brak-tisė se mu ke mėrzitur dhe nuk po mundem t’a pres vdekjen tėnde” – iu pėrgjegj djali.Nė kėte foli baba i djalit: Bir,mos mė hudh (lerė) te ky dru,sepse mu nė kėtė vend e kam lėnė edhe unė babėn t’im.Mė dėrgo nė njė vend tjetėr,barėm pak mė larg nga kėtu.

     Kur,djali i ndėgjoi fjalėt e babės,e mori babėn kaliboq e kthej te shtėpia e vetė qė tė kujdeset pėr te deri nė vdekjen e tij,sepse nuk dėshiroj qė tė pėrjetoj diēka tė tillė apo tė ngjajshme,me ate ēka ia kishte pregaditur babės sė vetė.

     Prandaj,si tė veprosh ti me prindėrit tu,njashtu edhe fėmijėt tu do tė veprojnė me ty,sepse ajo ėshtė ligj i natyrės, tė cilin e ka vendos All-llahu i Madhėruar.

 

18.E RĖNDĖ ĖSHTĖ PSHERĖTIMA E PRINDĖRVE,POR MĖ E RĖNDĖ ĖSHTĖ NĖMA (MALLKIMI).

 

     Nuk jatė rralla rastet qė fėmijėt (djemt dhe vajza tė rritur) me mosndėgjueshmėrinė e tyre i provokojnė prindėrit ashtu qė ata fillojnė tė hidhėrohen dhe fėmijėt e vetė fillojnė t’i qortojnė.Ndonjėherė vjen edhe deri te ndėrprerja e marėdhėnjeve,e baba dhe nėna nuk duan tė flasin me fėmijėt e vetė,e ndonjėherė nuk duan as tė ndėgjojnė pėr t’a.

     Ka edhe raste tė atilla,qė djemt dhe vajzat,tė cilėt jetojnė ndaras nga prindėrit – shumė rrallė i vizitojnė nėnėn dhe babėn,e shumė mė pakė i ftojnė me ju ardhė,edhepse prindėrit e tyre dėshirojnė sė paku t’i shofin me sy,por ata as pėr sy.

     Veprimet e kėtilla ose tė ngjajshme shkaktojnė revoltė tė arėsyeshėm tek prindėrit,tė cilėt – nė shumė raste – nė vend se pėr fėmijėt e vetė tė bėjnė lutje (dua) pėr tė mirė dhe t’a lus All-llahun xh.sh. qė t’ua mbush zemrat me dashuri djaloshare dhe t’ua bėjnė lutjen pėr jetė tė lumtur dhe tė rehatshme,ata i mallkojnė.Vėshtirė do t’a kanė fėmijėt e tillė nė kėtė botė po edhe nė botėn tjetėr!Me qen fėmijėt tė vetėdijshėm me peshėn dhe pasojat e zemėrimit dhe mallkimit prindor,kurrėn e kurrės nuk do t’u japnin shkas pėr te.

     E vėrtetė,nuk ėshtė menēuri as nga prindėrit qė t’i mallkojnė fėmijėt e vetė,edhe sikur tė janė tė provokuar me veprimet e tyre jonjerėzore,sepse edhe vetė munden me u pen-duar nėse nėma e tyre pranohet te All-llahu xh.sh.Se ėshtė e mundur kjo,e shofim nga ha-dithi tė cilin e shėnon Tirmiziu nga as’habi Ebu Hurejre r.a.Ai thotė se Muhammedi a.s. ka thėnė:

     “Pa dyshimin mė tė vogėl lutjet (duatė dhe mallkimet) e tre pėrsonave (te All-llahu xh. sh.) do tė pranohen dhe do tė plotėsohen (dhe ate):mallkimi i njeriut,tė cilit i ėshtė bėrė ndonjė padrejtėsi (zullum); - duaja e musafirit (tė cilėn ia ka bėrė nikoqirit,i cili e ka gos-tit) – dhe duaja (lutja) e prindėrve,respektivisht mallkimi i tyre (adresuar All-llahut xh.sh. pėr ose kundėr fėmijve tė vetė)”.

     Nė popull bukur thuhet,kur ndokujt i bėhet e padrejt,e nė veēanti nevojtarit:

Ruajuni nga mallkimet e nevojtarit,

Sikur tė ėshtė edhe prej pabesitarit.

     All-llahu xh.sh.i udhėzon prindėrit qė Ti drejtohen dhe T’a lusin qė fėmijėt e tyre t’ua udhėzoi nė rrugė tė drejt– nė rrugėn e Islamit.Kėte e shofim nga ajet Kur’anor,i cili thotė:

         “74.Edhe ata qė thonė:”Zoti ynė,na bėnė qė tė jemi tė gėzuar me (punėn) e grave tona dhe pasardhėsve tanė,e neve na bėnė shembull pėr tė devotshmit”.((Su.El Furka-nė,ajeti 74).

     E vėrteta,fėmijėt janė tė obliguar qė me kujdesin dhe bėmirėsinė ndaj prindėrve tė vetė t’a meritojnė qė ata tė bėjnė lutje (dua) pėr t’a.

     Ai,nė tė cilin prindėrit psherėtijnė,ai edhe me shpirtin vėshtir do tė ndahet,e pėrveē kė-saj egziston rreziku se nė momentin e vdekjes nuk ka me iu dhėnė me thenė as “SHEHA-DETIN KELIMEI”,pėr tė cilin duhet tė aspiroj (synoj) ēdo misliman,sepse Muhammedi a.s. ka thėnė se ai,i cili nė momentin e vdekjes me vetėdije thotė:”LAILAHE ILELLAH MUHAMMEDEN RESULULLAH”,padyshim ka me hy nė xhennet,sikur edhe pas pen-dimit pėr mėkatet e bėra.Se kjo ėshtė e vėrtet,e shofim nga hadithi tė cilin na e transme-ton as’habi Enes ibni Maliku,i cili thotė:

     “Nė kohėn sa ishte gjallė i dėrguari i All-llahut,jetonte (nė Medine) njė njeri i ri me emrin Alkame,i cili ishte dalluar si luftėtar i madh pėr Islam.Bashk me kėto ka qen edhe bujar i madh,ajo ėshtė dukur se ka ndar shumė lėmosha (sadakė).Njė ditė ėshtė sėmur. Sėmurja dita ditės keqėsohej.(Gruaja e tij kur e pa se po i afrohet fundi i jetės burrit tė sajė) e porositi tė dėrguarin e All-llahut:”Burri im ėshtė paravdekjes.Dėshiroj pėr kėte me kohė tė lajmėroj”.Muhammedi a.s. si e mori lajmin e cituar i thirri Bilallin,Aliun,Sel-manin dhe Ammarin dhe u tha:”Shkoni deri te Alkami dhe shiqoni si ėshtė dhe nė ēfar gjendje ėshtė”. Menjėherė (tė pėrmendurit) janė shkuar dhe kur kanė hyr te Alkami (dhe e kanė parė se me tė vėrtet ėshtė para vdekjes) i kanė thėnė:”Thuaj:”La ilahe ilellah”. Mirėpo ai nuk lėvizi as  gjuhėn.Kur ata vetė u vėrtetuan se nuk po i ipet t’a thotė “Keli-mei Shehadetin” e dėrguan Bilallin t’a lajmėroj Muhammedin a.s. se nė ēfar halli ėshtė Alkami.Atėherė Muhammedi a.s. ka pyetur:”A ka Alkami prindėr?” ”Babai i ka vdekur,e nėnėn e ka,e cila ėshtė e shtyr nė moshė” – iu pėrgjigjen Muhammedit a.s..Ai atėherė e urdhėroi Bilallin:”Shko te nėna e Alkamit.Pėrshėndete me selam nga unė dhe thuaj,nėse pleqėrija ia lejon le tė vij deri te unė,e nėse jo,atėherė thuaj se unė do tė shkoi te ajo”. (Kur ate e lajmėroi Bilalli pėr porosinė e Alejhisselamit) ajo tha:”Edhe pse jamė shumė e moshuar,prapseprap nuk mund t’ ia lejoj vedit qė kėmbė tė mė vij i dėrguari i All-llahut tė cilin unė shum e dua dhe jamė e gatshme qė edhe jetėn time t’a skrifikoj pėr te”.E ka marr krrylėn dhe ėshtė drejtuar kah i dėrguari i All-llahut.Kur ka arritur,i ka dhėnė se-lam dhe ėshtė ulur para tij.Ai i tha asaj: ”Mė thuaj tė vėrtetėn: ēfar ėshtė djali i juaj Al-kami?Nėse nuk ma thua tė vėrtetėn,mua pėr kėte pėrmes shpalljes mė lajmėron All-lla-hu”.”Ėshtė falur dhe ka agjėruar,e bashk me to ka dhėnė edhe shumė lėmosha” – tha nėna e Alkaminit.”Si ėshtė sjellur ndaj teje?” – e pyeti i dėrguari i All-llahut,e ajo iu pėr-gjegj:”Unė nė te jamė rrebtėsisht e hidhruar shkaku se mė shum e don gruan e vetė se mua si nėnė.Ate pėr tė gjitha e ndėgjon,a pėr mua nuk ndien fare”. Atėherė Muhammedi a.s. tha:”Pra tani jemi nė tė pastėr.Shkaku pse Alkami nuk mundet me e thėnė “Kelimei Shehadetin” qendron nė ate,se nėna e tij nė te ėshtė e hidhruar.Bilall! – tha Muhammedi a.s. – Shko dhe mblidh dru tė mjaftueshme qė t’a ndezi Alkamin nė zjarr”.”A thua para syve tė mij do t’a ndezėsh djalin t’im,i cili ėshtė fryt i zemrės s’ime?” – bėrtiti nėna e Alkamit,nė ēka i dėrguari i All-llahut i tha:”Dėnimi i All-llahut (i cili e pret djalin tėnd pėr mosndėgjueshmėri ndaj teje) ėshtė mė i rėndė dhe mė i gjatė se ky.Nėse ti dėshiron qė All-llahu t’ia fal mėkatin djalit tėnd,tė cilin e ka bėrė me mosndėgjueshmėrinė ndaj teje – ėshtė e nevojshme qė ti t’ia falėsh (t’ia bėjsh hallall), se pasha All-llahun pa hallalin tėnd nuk i ndihmon as namazi qė e ka falur dhe as lėmosha tė cilėn e ka dhėnė.”Kur plaka i ndėgjoi fjalėt e tė dėrguarit tė All-llahut tha:”Pranė teje dhe tė pranishmėve All-llahun e paqa dėshmitar se ia fali (ia bėjė hallall) djalit t’im Alkamit”.Tani Alejhisselami i tha Bi-lallit:”Shko dhe shiqo se tani Alkami a mundet me thėnė “Kelimei Shehadetin”,se ndo-shta nėna e tij vetėm nga nderimi ndaj meje ka thenė se e fal (e ndoshta ate nuk e ka bėrė me zemėr)”.Bilalli shkoi dhe duke hyr nė derėn e shtėpisė sė Alkamit e ndėgjoi ate duke thenė:”la ilahe ilellah……”Pasi hyri te Alkami u tha tė pranishmėve:”(Dijeni),shkaku,qė Alkami nuk ka mundur me e thėnė “Kelimei Shehadetin” ėshtė ai,sepse nėna e tij ishte tmerrėsisht e hidhėruar nė te.Ajo ia ka falur me zemėr (ia ka bėrė hallall) dhe tani ai mundi me e thėnė “Kelimei Shehadetin”.

 Alkami vdes atė ditė.Muhammedi a.s. urdhėron qė tė pastrohet dhe tė pėrgaditet.Pastaj ia fali xhenazėn.Kur Alkamin e lėshuan nė varr,Muhammedi a.s.tė pranishmėve u tha:

     “Kujdes!Kush i jep gruas tė drej mė tė madhe se nėnės,le tė bie mbi te mallkimi i All-llahut.(Njeriut tė atillė) All-llahu nuk do t’ia pranoj namazin as veprat tjera tė mira”.

 

19.FĖMIJĖT,TĖ CILĖT JANĖ TĖ PABINDSHĖM (PANDĖGJUESHĖM) NDAJ PRINDĖRVE,JO VETĖM SE NUK DO TĖ HYJNĖ NĖ XHENNET,POR NUK

DO T’A NUHASIN AS AROMĖN E XHENNETIT.

 

      Atyre tė cilėt besojnė (All-llahun dhe tė vėrtetat tjera tė besimit Islam) e s’bashku me te bėjnė edhe vepra tė mira,All-llahu xh.sh. u premtor vendbanim nė xhennet ku do tė qėndrojnė pėrherė.Mirėpo edhe pranė gjithė kėsaj ai,i cili ėshtė i pandėgjueshėm ndaj prindėrve nuk do tė – barem ashtu lehtaz – hyn nė xhennet.Kėte e shofim nga hadithi tė cilin e ka shėnuar Nesasiu dhe Bezzari nga as’habi Ibni Omeri.Ai thotė se Alejhisselami ka thėnė:

     “Nė ditėn e Gjykimit All-llahu nuk do t’i shiqoi tre njerėz:ate,i cili ka qen i pandėgjue-shėm ndaj prindėrve; - alkoolistin – dhe,njeriun,qė i pėrgojon bėmirėsitė e bėra.Tre pėr-sona nuk kanė me hy nė xhennet: Njeriu,i cili ka qen i pandėgjueshėm ndaj prindėrve tė vetė; - njeriu,i cili e ka ditur pėr amoralitetin e gruas sė vet,por heshtazi ka kaluar nėpėr te dhe femra,e cila nė veshje (dhe nė tė gjitha tė tjerat) e imiton mashkullin”.

     Nė koleksionin e Teberaniut ėshtė i shėnuar hadithi nga as’habi Xhabir ibni Abdullah, i cili thotė:

     “Me njė rast nė mesin tonė (as’habėve) ka ardhur i dėrguari i All-llahut dhe na ka thėnė: ”Musliman!Frigėsohuni All-llahut; - vizitoni dhe kujdesuni pėr farefisin tuaj,sepse pėr kurgjė mė shpejt njeriu nuk do tė shpėrblehet nga ana e All-llahut,sikurse pėr kujde-sin dhe vizitėn e farefisit tė vetė; - ruajuni padrejtėsive dhe shkaktimit tė dėmeve mate-riale njerėzve tjer,sepse pėr kurgjė nuk arrin mė shpejt dėnimi i All-llahut sikur pėr pa-drejtėsi (tė cilėn njeriu ia bėnė dikujt nė ēfardo mėnyre); - (as me ēmimin e jetės)mos e refuzoni ndėgjueshmėrinė ndaj prindėrve,se pasha All-llahun as erėn e xhenetit nuk ka me e nuhat njeriu,i cili ka qen i pandėgjueshėm ndaj prindėrve; - njeriu i cili i ka ndėrpre lidhjet me farefisin; - njeriu i vjetėr,i cili ėshtė i dhėnė pas epsheve (jetės amorale) dhe njeriu,i cili me mendjemadhėsi sillet ndaj njerėzve.(Duhet t’a dijm) se madhėshtija i ta-kon vetėm All-llahut xh.sh..Rrena ėshtė mėkat i madh,pėrjashtimisht rasteve kur dėshiro-het pajtimi i dy palėve tė grindura”.

     Mundet dikush me thėnė:”Nėse kamė qen i pandėgjueshėm ndaj prindėrve,kam bėrė vepra tjera tė mira”.Ėshtė e vėrtetė se ka njerėz pėr tė cilėt mundemi tė themi:”I tėri ėshtė prej hajri dhe bėmirėsie”,por prindėrve ua ka “kthyer shpinėn” pėr ēka nuk do t’i vlejnė as veprat tjera tė mira.Kėte prap e shofim nga hadithi tė cilin e ka shėnuar Teberaniu nga as’habi Sevbanaa r.a.Ai thotė se Alejhisselami me njė rast ka thėnė:

     “Tre njerėzve nuk do tu bėjnė dobi veprat tjera t’mira tė tyre (tė cilat i kanė bėrė gjatė jetės) dhe ate:njeriut,i cili e ka mohuar egzistencėn e All-llahut,ose e ka besuar nė formėn  e shum zotrave; njeriut i cili ka qen i pandėgjueshėm ndaj prindėrve dhe njeriut,i cili i ka lėshuar radhėt e luftės,tė cilat kanė luftuar nė rrugėn e All-llahut”.

     Thėnė shkurtimisht fėmijėt ndaj prindėrve tė vetė janė tė obliguar:

-         tė janė tė ndėgjueshėm (tė bindshėm) nė tė gjitha,vetėm nėse nuk janė nė kundėr-shtim me besimin (fenė) dhe moralin fetar;

-         pa kurrfar shtėmėngie me i krye urdhėrat e tyre dhe me i plotėsuar dėshirat e tyre dhe ate pa kundėrshtuar,edhe sikur fėmijėve tė mos u pėlqej;

-         me ua bėrė ēdo tė mirė dhe me qen i kujdesshėm ndaj tyre;

-         qet dhe pa kurrfar pakėnaqėsije gjithėherė me i ndėgjue fjalėt e tyre,edhe sikut tė janė tė pavolitshme;

-         menjėherė me kėrkuar falje nga prindėrit,nėse rastėsisht diēka kanė gabuar ndaj tyre;

-         butėsisht dhe me zė tė ulur me biseduar me ta,e kurrsesi me vrazhdėsi dhe me ton tė ngritur;

-         me iu bėrė shoqėri dhe mos me iu shtėmėng atyre,qofshin ata tė rinjė apo tė vjetėr;

-         me fjalė dhe me sjellje tė bukura me iu shpreh falėnderim pėr kujdesin qė ata e tregojn ndaj nesh prej lindjes ton;

-         me u ngrit nė kėmbė ndaj tyre kur ata vijn nga jasht dhe gjithėherė nė pranin e tyre me qen i njerėzishėm nė tė gjitha;

-         me hesht,kur flasin ata,qoftė me ne apo me tė tjerėt;

-         mos me iu ndėrhy nė fjalė (bisedė) dhe as mos me i pėrmirėsua kur ata bisedojnė me ndokend;

-         mos me hec para tyre dhe gjiėherė me i lėshuar tė shkojnė nė anėn e djathtė;

-         me i thirr ata:bab,babush,nėnė,nanush,e jo me emrat e tyre;

-         mos me kursye pėr ta kurrgjė,por me u pėrpjekur qė tė gjitha me ua plotėsuar dhe shpesh me diēka me i gėzuar;

-         mos me shkuar kėrkund pa dijenin dhe lejėn e tyre (posaēėrisht deri sa fėmijėt janė me prindėrit);

-         kur shkohet pėr rrugė,nga rruga shpesh me iu lajmėruar;

-         edhe prindėrit e vdekur me i pėrkujtue,sė paku me nga njė “FATIHA” pas ēdo namazi;

-         me e lut All-llahun xh.sh. me ua falur gabimet e tyre;

-         me e lut All-llahun xh.sh. me ua pranuar dhe me ua bėrė Kabul veprat e mira tė cilat prindėrit i kanė bėrė;

-         me dhėnė sadakė dhe me pre kurban nė emėr tė tyre dhe atė sevap me ua falur atyre;

-         me shpreh dashni,me iu bėrė mirė dhe me i vizituar farefisin tė cilin janė kujde-sur, i kanė pranuar dhe i kanė vizituar prindėrit;

-         me u kujdesur pėr shokėt (miqėt) dhe ahbabėt e prindėrve tė vet; etj.

    

Elhamd All-llahut xh.sh. qė mė mundėsoi t’a pėrkthej kėtė punim tė Haxhi hfz S.So-kolloviqit,me shpresė te All-llahu pėr tė mirėn e njerėzve-muslimanėve,All-llahu na ndihmoft!